Kad vaikai judėtų ir sveikai maitintųsi

Prasidėjus naujiesiems mokslo metams, pasikeitė ir vaikų dienos režimas. Ko reikėtų, kad mūsų vaikai būtų sotūs, bet nepersivalgę, kad atsitrauktų nuo kompiuterių ir aktyviai judėtų, suvokdami, kad tai daro dėl savęs ir savo sveikatos, patarė Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Gidonė Metrikienė ir visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Karolina Skominienė.

Pusryčiai – būtini

Kas iš tėvų nesusidūrė su problema, jog vaikas nenori pusryčių? Vieni tėvai į tai numoja ranka, kiti vaikus valgydina per prievartą, treti vaikui leidžia rinktis valgyti ar nevalgyti.

Anot G. Metrikienės, pagal prieš kelerius metus atliktą „Mokinių mitybos ir fizinio aktyvumo įgūdžių tyrimą“, paaiškėjo, jog pusryčių nevalgo 40 proc. vaikų. „Tai – blogai. Žmogaus mitybos įpročiai susiformuoja vaikystėje, ir už tai visų pirma yra atsakingi tėvai, tik po to tuos suformuotus įgūdžius dar įtvirtina ugdymo įstaigos“, – teigė specialistė, kurios pastebėjimu, pavalgyti iš ryto yra svarbu todėl, kad vaikui būtina pradinė dienos energija, kurios ir suteikia pusryčiai.

Kokie jie turėtų būti? Specialistai rekomenduotų įvairias košes – angliavandenių šaltinį. „Idealu – neskaldytų grūdų, tačiau joms išvirti reikia sugaišti daugiau laiko, kruopas netgi pasiruošti iš vakaro, bet tai daryti verta, – teigė G. Metrikienė. – Kadangi košes mėgsta retas vaikas, galima pusryčiams patiekti varškės, jogurto, sveika bus ir juodos duonos sumuštinis su riekele liesos mėsos, salotos lapu, agurko ar pomidoro griežinėliu. Reikia atsižvelgti į tai, ką vaikas mėgsta, bet jam nepataikauti ir nenueiti lengviausiu keliu: pusryčiams patiekti paruoštų dribsnių – visuose gatavuose greitai paruošiamuose dribsniuose yra daug cukraus, o jo patartina vengti“.

Pusryčiams tinka patiekti ir vaisių, o kadangi obuolys, kriaušė ar slyva yra patogu suvalgyti, – tinka įdėti ir priešpiečiams. „Apskritai priešpiečiams reikėtų įdėti tokio maisto, kuris nesusitrina, nesutrupa, yra patogus laikyti rankoje. Tai būtų ne tik vaisiai, bet ir traškūs duoniukai, džiovinti vaisiai, sūrio lazdelės, kurios tikrai suteikia sotumo ir yra maistingas produktas“, – tvirtino G. Metrikienė.

Siekiant subalansuoti mokinio mitybą, ji patarė laikytis nuosaikumo, nes, tarkim, padidintas baltymų kiekis sukels alergiją, o kadangi su maistu žmogus turi gauti iki 40 įvairių maisto medžiagų, per dieną suvartojamas valgis turi būti kuo įvairesnis.

Reikia ir vandens

Kaip turėtų būti sureguliuotas vaiko mitybos režimas? Jeigu valgoma keturiskart per dieną, pusryčiams turi atitekti 25 proc. perdien suvalgomo maisto, per pietus – 35 proc., per pavakarius (priešpiečius) – 15 proc. ir per vakarienę – 25 proc. Jeigu valgoma triskart, maistas paskirstomas taip: pusryčiams – 30 proc., pietums – 40 proc., vakarienei – 30 proc. Nesvarbu, kiek kartų per dieną valgoma, tačiau vakarienę vaikas turi suvalgyti ne vėliau kaip likus 2 valandoms iki miego, o laikas tarp valgymų turi būti ne ilgesnis kaip 4–5 val.

„Vaikui būtinas ir vanduo: jo vaikas turėtų išgerti nuo 1 iki 1,5 l, tačiau pastebima tendencija, jog vaikai vandens išgeria per mažai – vaikai labiau nori vaisvandenių su įvairiais saldikliais, tačiau tėvai turi būti kantrūs ir vietoj vaisvandenių atkakliau pasiūlyti paprasto ar mineralinio, galima – švelniai gazuoto vandens“, – akcentavo G. Metrikienė.

Nors žmonės ir žino pagrindinius sveikos mitybos principus, jų paprasčiausiai nesilaiko. Specialistės įvardino kelias to priežastis: pirma – per daug skubame, antra – neturime valios, trečia – reikalingi įgūdžiai neugdomi nuo mažens.

Kaip pasirinkti maistą

Parenkant maistą vaikui, reikia žinoti, jog per dieną jis, kaip ir suaugusieji, turėtų gauti ne mažiau kaip 400 g vaisių bei daržovių, šią dienos porciją išdalinant į keletą mažesnių, tarkim, po 100 ar 200 g. Vaisių, uogų, daržovių, grūdinių kultūrų rekomenduojama valgyti kuo daugiau šviežių, nesant galimybių – ruošti šaldytas arba džiovintas. „Jeigu jau esame priversti valgyti konservuotas daržoves ar vaisius, rekomenduojama pasirinkti tokius, kuriuose esama kuo mažiau druskos bei cukraus“, – dėmesį atkreipė specialistės.

Jeigu šviežių vaisių ir daržovių sveikam vaikui galima neriboti, tai augalinės ir gyvulinės kilmės produktus – pieną, jo gaminius, mėsą bei žuvį, ankštines daržoves – reikėtų vartoti saikingai, vengti riebių produktų, kuriuose yra daug cukraus, kitokių priedų: tai yra, saldainių, pyragaičių, ledų ir kt.

Pirmojoje dienos pusėje reikėtų suvalgyti baltymų bei riebalų turinčius produktus, antrojoje – vaisius, daržoves, pieno produktus. Svarbiausia – valgymas turi būti reguliarus.

Judėjimas formuoja vaiką

Kodėl vaikui augant, vystantis toks svarbus yra judėjimas? Anot K. Skominienės, fizinis aktyvumas yra pagrindinis veiksnys, kuris padeda formuotis ir vystytis visoms organizmo sistemoms: griaučių-raumenų, širdies-kraujotakos, kvėpavimo, žarnyno, judesio kontrolės smegenų centro. „Fizinis aktyvumas tiesiogiai veikia vaiko psichinę sveikatą, o jei vaikas mankštinasi, sportuoja ar kaip kitaip juda būryje bendraminčių – vyksta ir socializacijos procesai, turintys įtakos vaiko raidai“, – kalbėjo specialistė.

Ji pastebėjo, jog viena opiausių vaikų sveikatos problemų – iškrypęs stuburas. Vaikai per daug sėdi – mokykloje, namuose ruošdami pamokas, prie kompiuterio, televizoriaus, – o stuburas tebėra lankstus, raumenys – per silpni, todėl stuburas lengvai deformuojasi. Pagrindinė priemonė viso to išvengti – ne tik patogios sėdėti kėdės ar tinkamos lovos, bet ir mankšta, kuri nebūtinai turi būti susijusi su pratimų kompleksu: vaikams galima pasiūlyti pažaisti judriuosius žaidimus, dalyvauti sporto būrelių veikloje, jeigu vaikas motyvuotas ir nori siekti rezultato – tam yra sporto mokyklos.

„Tačiau tam, kad vaiką paskatintume judėti, ir patys tėvai turi būti aktyvūs, – kodėl vaikai per mažai juda, priežastį įvardino K. Skominienė. – Kol vaikai mažesni, su jais galima daugiau vaikščioti, su ūgtelėjusiais – važiuoti dviračiu – veiklų yra daug ir įdomių. Svarbiausia – motyvuoti vaiką užsiimti tuo, kas jam arčiau širdies, o svarbiausia – kad jis fiziškai būtų pajėgus tai atlikti“.

Nuolat priminti apie judėjimo naudą turėtų ir mokytojai, o kūno kultūros mokytojai – patarti, parodyti, supažindinti su judėjimą skatinančiomis veiklomis.

Kiek laiko reikia judėti

Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas, vaikui aktyviai judėti per dieną reikėtų ne mažiau 60 min., judėjimui skiriant papildomai laiko – 80–90 min. Lankant sporto užsiėmimus, jie turėtų būti organizuojami ne mažiau kaip triskart per savaitę.

Būdų, kaip vaikui aktyviai judėti, yra daug: pradedant užsiėmimais sporto būreliuose ir baigiant tuo, jog reikia pavedžioti šunį.

„Jeigu vaikas nori, naminis gyvūnas – vienas iš būdų priversti vaiką judėti, atsitraukti nuo kompiuterio“, – patarė K. Skominienė.

Ji rekomendavo, kad tėvai savo vaikams nuo 7 metų iki paauglystės patartų pildyti veiklos dienyną – kiek kartų per dieną nuo pirmadienio iki sekmadienio jis judėjo: tarkim, 15 min. vedžiojo šunį, 10 min. ėjo pėsčiomis į mokyklą ir pan. Tada labai aiškiai matytųsi, ar vaikas tikrai „užpildo“ tas 60 min. judėjimo.

„Vaiką reikėtų motyvuoti, bet ne saldainiais ir ne ledais. Galbūt – išvyka, nauja pramoga, įdomia veikla. Svarbu, kad vaikas išgyventų pasitenkinimo jausmą, – akcentavo specialistė. – Tačiau vaikui negalima leisti rinktis: jeigu pasiūlysite kino teatrą arba pasivaikščiojimą prie tvenkinio, vaikas visada rinksis tai, kas jam patogiau. Todėl iškart reikia pasakyti, jog šiandien lesinsime tvenkinio antis, rytoj – eisime į kiną“.

• Rašyti komentarą (0)