– Tai galima pavadinti tik apgavystėmis – išleisti tokias sumas įrankiams. Vakar kaip tik žiūrėjau pranešimą apie tai. Galbūt jie norėjo pirkti brangesnius įrankius tam, kad jie būtų ilgaamžiškesni, bet ar tokius ir nupirko, – nemanau. Įdomu, kas tai patikrins. Bet kokiu atveju, išleista suma yra be proto didelė.
Romualdas Videika:
– Juk ne jų pinigai. Kiek gali išleisti valdiškų lėšų, tiek ir išleidžia. Būtų savi, tikrai tiek nemokėtų. Juk jeigu tai būtų mano pinigai, ar aš pirkčiau samtį už 200 eurų? Manau, kad mūsų įstatymai tikrai netobuli – jeigu konkurse dalyvauja tik viena įmonė, siūlanti tokias kainas, ir vis tiek perkama iš jos, būtina kažką keisti. Gal tiesiog nuvažiuoti į „Maximą“ ir nusipirkti, ko reikia.
Zina Norvilienė:
– Pas mus gi korupcija, kas ką nori, tas tą daro. Pažintys veikia. Ir tai ne tik kariuomenės problema – visose srityse dedasi panašūs dalykai. Išgelbėti gali tik viešumas. Juk viskas vyksta tarp savų. Tie, kurie sėdi šiltose gerose vietose, jaučia pareigą „padėti“ savo pažįstamiems.
Asta Lomsargienė:
– Dėl to, kad jie neturi kur pinigų dėti. Išlaidauja be reikalo. Juk galėjo tuos pinigus kažkam kitam paskirti. Mano nuomone, šie pinigai kur kas labiau praverstų vaikų švietimui, pensijoms ar algoms didinti. Mūsų krašto gynyba nėra tokia svarbi – juk mūsų niekas nepuola. Be to, šaukštais ir šakutėmis neapsiginsime.
Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS
