Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Investicija į grūdų džiovyklą lengvina ūkininko gyvenimą

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2016-08-26

Kai negali pakeisti situacijos, tenka keisti požiūrį į ją. Tokiu populiariu posakiu, kalbėdamas apie šios javapjūtės ypatumus, vadovaujasi Šukės ūkininkas Bronius Milius.

Šiuokart Broniaus Miliaus džiovykloje buvo džiovinama apie 40 t žirnių. Anot ūkininko, džiovinimo procesas gali užtrukti maždaug 5 valandas.

Džiovina be atvangos

Užvakar diena pasitaikė saulėta, tad ūkininkas vis žvilgčiojo į laikrodį: po poros valandų sės rapsus, popiet pjaus kviečius. Žino, jog jų drėgnumas gali būti ir iki 24 proc., o kad pasiektų optimalią 14 proc. drėgnumo normą, nuo tonos apie 100 l vandens reikės išgarinti.

B. Milius – iš tų nedaugelio rajono žemdirbių, kurie turi galimybę grūdus išsidžiovinti patys. Pasinaudojęs europine parama ir 40 proc. lėšų prisidėjęs pats, suomišką 40 kub. m talpos džiovyklą su kanadietiškais grūdų saugojimo bokštais, kuriuose įrengta ventiliacija, jis pasistatė dar 2010-aisiais.

„Kai šiemet liepos gale tą džiovyklą užkūriau, taip nė karto ir nebuvau išjungęs. Keturiasdešimt tonų „raudono“ dyzelino per tą laiką išdeginau, bet, žiūriu, kad prireikė antra tiek“, – atviravo jis.

Per parą džiovykloje gali būti išdžiovinama iki 200 t derliaus. Pamainomis džiovyklą prižiūri du samdomi mechanikai. Paruošti grūdai per supirkėjus gabenami tiesiai į Klaipėdos uostą.

„Bet negalvokit, kad išsisukam nuo stovėjimo eilėse į bendrovę „Kretingos grūdai“ – Tiekėjų gatvėje Kretingoje laukti ir mums tenka, mat visas derlius į nuosavą džiovyklą jau nebetelpa“, – sakė vienas stambiausių rajono ūkininkų.

Į uostą jis jau išgabeno apie 4 tūkst. t grūdų, o apie 25 proc. javų dar tebėra laukuose.

Ši vasara, anot B. Miliaus, kaip ir pernykštė, buvo palanki visoms kultūroms augti, derlius – gausus, tačiau pastaruoju metu nuolat merkiantys lietūs gerokai suprastino grūdų kokybę.

„Javapjūtės pradžioje iš hektaro kūlėme po 7 tonas ekstra, taip pat – pirmos bei antros klasės kviečių, o dabar, kad ir taip pat gausiai, bet byra vien tik pašarams tinkantys grūdai“, – atviravo jis.

Nuo 1990-ųjų ūkininkauti pradėjęs pašnekovas iš patirties žino, jog gamta mėgsta atsikartoti ciklais – esą reikia susitaikyti, kad nuo šiol teks skaičiuoti kelias tokias šlapias vasaras, tik po to sulauksim geresnių.

Ūkiai – 4, pluša visi

Kalbėdamas apie savo javapjūtę, B. Milius neatsitiktinai pavartojo daugiskaitą, mat miežiais, kviečiais, rugiais, kvietrugiais, rapsais, žirniais, pupomis, kmynais apsėti laukai, iš viso – maždaug 1 tūkst. 600 hektarų ploto – padalinti į 4 atskirus ūkius, o pluša juose visa šeima: be vyresniųjų Milių – jų dukra Jūratė su vyru, sūnus Dainius, nuo šių metų oficialiai ūkį įsiregistravo jau ir 19-metis anūkas Skirmantas, Aleksandro Stulginskio universiteto antrakursis, rugsėjo 1-ąją šios aukštosios mokyklos slenkstį peržengs ir anūkas Mantas.

Bronius prisipažino esąs laimingas, kad pamaina jam auga ir kad tai – ne per prievartą. „Tie vaikai vasaromis nuo paprasčiausių darbų mokytis ūkininkauti pas mus pradėjo, jiems buvo įdomu viską savo akimis pamatyti, rankomis pačiupinėti, daug ką norėjo sužinoti ir patirti. O dabar štai jau galingą techniką puikiausiai patys valdo, Skirmantas antai ir šiandieną iš laukų traktoriumi grūdus veža, į mašinas pila“, – pritarė B. Miliaus žmona Stanislava.

Anot jos, dar neaišku, kuriuo keliu pasuks ir būsimasis devintokas dukros Renatos sūnus Gabrielius.

„Jis labiau domisi kompiuteriais, bet matosi, kad ūkyje padirbėti irgi nieko prieš. Dar būdamas visai mažiukas įsiprašydavo sykiu su suaugusiais į laukus, bočius parsiveždavo jį kabinoje saldžiai užmigusį“, – juokėsi ji.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas