|
|
|
Ateinančių metų iššūkiai: nesuklysti, nepalūžti
Pastaruoju metu ne tik žiniasklaida, viešoji erdvė, bet ir rugsėjį vėl mokyklos duris praversiančių jaunuolių pokalbiai pamažu tampa karčių diskusijų lauku. Čia aptariami ne tik šiltuoju metų laiku kelissyk perrašyti užsibrėžtų tikslų vasarai sąrašai, bet ir svarstomos iki šiol Lietuvos moksleivius neraminančios problemos. Vienus, be abejonės, šiurpas krečia nuo minties, jog neįpareigojančias šiltas atostogų dienas teks iškeisti į nepatogų mokyklos suolą, kitus neramina privalomų knygų sąrašas, tretiems ramybės neduoda mokinio krepšelis, o galbūt atsiranda ir tų, kurie nuoširdžiai jaudinasi dėl pirmosios dienos mokykloje bei piktus pokštus mėgstančių krėsti ateinančių metų. Tuo problemos dar nesibaigia: per sunkios ne tik pradinių, bet ir vyresnio amžiaus mokinių kuprinės, žaibiškas ugdymo tempas bei krūvis, dar vieno mokytojų streiko grėsmė – visa tai puikiai galima sutalpinti į paprastą sąvoką – mokykla. Tačiau kol vieni į šuns dienas deda pedagogus bei per mažas patiekalų porcijas ugdymo įstaigų valgyklose, kiti stabteli ir rimtai susimąsto – jiems tai paskutiniai metai mokykloje. Šiai kategorijai tenka priskirti ir save – abiturientams, kurie savo gimnazijos suolą privalės palikti tam, kad galėtų toliau tęsti savo gyvenimišką kelionę. Laukiantys iššūkiai – sudėtingi ir įtempti: teks susidoroti su brandos egzaminais ir priimti vieną svarbiausių sprendimų – pasirinkti studijų kryptį. Nesuklysti šiame etape, nepalūžti išgirdus klausimą „tai kur gi stosi?“, sėkmingai įveikti abitūrą ir galų gale įstoti ten, kur ir planavai – turbūt bene kiekvieno dvyliktoko planas ateinantiems mokslo metams. Kad jis nenueitų niekais, o abiturientai tikslingai ir ryžtingai siektų savo užsibrėžtų tikslų, radijas ir televizija kurį laiką skelbs, kokie žemi mokinių pažangumo rezultatai ir kokie pritrenkiantys aukštųjų Lietuvos mokyklų reikalavimai stojantiesiems. Dėl šios priežasties „plano“ paraštėje dar vertėtų pasižymėti, jog būtina nepaskęsti stresą keliančiame neigiamos informacijos sraute ir dėmesį sutelkti tik į tai, kas reikalinga. O taip pat – nepamiršti savęs, klasės draugų, mokytojų bei įvertinti, kad prasidėjo paskutiniai metai.
Nijolė BERTAŠIŪTĖ
„P. n." akademijos narė
|
|
