Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Po gimnazijos pamatais – pokario paslaptys

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2016-08-26
Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos prieigose stovintis kryžius – ne tik aukų pagerbimas, bet ir priminimas, kad aplinkui užkastus žmones žudė ne Lietuva, o gaujos sužvėrėjusių žudikų.

Pranciškonų gimnazijos istorijos mokytojas bei Kretingos rajono tarybos narys Vaidas Kuprelis, savo socialinio tinklo paskyroje „Genius Loci“ su kitais feisbuko draugais periodiškai besidalinantis žiniomis apie rajono istorines vietas bei asmenybes, neseniai paviešino primirštą faktą, jog Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos apylinkėse buvo užkasti nukankintų partizanų kūnai. Apie tai liudija šių žmonių atminimui pastatytas kryžius. Tačiau šis faktas sukėlė pasipiktinimo bangą, nuvilnijusią toli už rajono ribų.

Faktu suabejojo žiniasklaida

V. Kuprelis pasidalijo žiniomis, kad atminimo kryžius greta Jurgio Pabrėžos gimnazijos, ant Pastauninko upelio šlaito, buvo pastatytas 2000-ųjų spalio 15 dieną tam, kad jaunoji karta žinotų ir atmintų pokariu NKVD nukankintus ir tose vietose užkastus partizanus. Užsiminta, jog partizanų kūnai galėjo būti užkasti ir po dabartiniu gimnazijos pastatu.

Po šios informacijos paskleidimo netrukus redakciją pasiekė du Dalios Ulbinaitės vardu pasirašyti elektroniniai laiškai. Pirmajame iš jų teiraujamasi, ar tiesa, kad po gimnazija pakasti partizanų kūnai, ar yra kokie nors tai paliudijantys šaltiniai ir ar apie juos žino istorikai.

Kitądien vėl buvo gautas D. Ulbinaitės laiškas, kuriame ji tvirtina, kad V. Kuprelis savo pranešimą ant feisbuko sienos ištrynė po to, kai faktais domėtis ėmė šalyje žinomi kraštiečiai žurnalistai.

„Ar nebus Jurgio Pabrėžos gimnazija šmeižiama be reikalo? Tokiais kaltinimais, kad po mokykla pakasti partizanai, švaistytis negalima, jei nėra tvirtų įrodymų“, – įsitikinusi laiško autorė.

Ištrynė vengdamas politinio atspalvio

Su šiuo laišku supažindintas V. Kuprelis atviravo esąs nemaloniai nustebintas tokios internautų reakcijos: „Tikrai nė nepagalvojau, kad mano žinutė sukels tokią sumaištį. Įdėjau ir nuotrauką kryžiaus, kuris yra oficialiai įregistruotas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paminklų sąraše. Nesuprantu, kaip nuo 1988–1990 m. kretingiškiams viešai žinomi istoriniai faktai galėjo apšmeižti Jurgio Pabrėžos universitetinę gimnaziją. Pats kurį laiką dirbau šioje mokykloje ir per istorijos bei pilietiškumo pamokas gimnazistams pristatydavau paminklinio kryžiaus, matomo pro istorijos kabineto langus, paskirtį ir reikšmę. Mano žinutės tikslas buvo švietėjiškas, neturėjau jokio tikslo politizuoti skaudžius istorijos faktus, sukiršinti skaitytojus ar juolab ką nors apšmeižti“, – tikino pedagogas.

Jis sakė, jog bevaikščiodamas po gimnazijos apylinkes, pamatęs tą kryžių ir tenorėjęs kretingiškiams bei feisbuko bičiuliams priminti jo atsiradimo istoriją.

„Kryžius stovi toje vietoje, kur buvo palaidoti nukauti ar nukankinti partizanai. Pasipylė komentarai, ir aš pamačiau, kad jie įgauna politinį, rinkiminį, asmeninį pobūdį, todėl pašalinau komentarus bei pačią informaciją. Nesuprantu, kodėl buvo kreiptasi į laikraštį, net nepabandžius susisiekti su manimi ir išsiaiškinti situacijos. Gal vaikytasi sensacijų? Manau, kad pasielgiau teisingai, nes nevalia tokiomis aplinkybėmis minėti skaudžių tautos istorijos momentų, o mūsų pareiga yra prisiminti ir gerbti žmones, kurie paaukojo gyvybes už Lietuvos laisvę“, – „Pajūrio naujienoms“ tvirtino V. Kuprelis.

Mano, kad užkasta iki 20 kūnų

Kretingos muziejaus direktorės pavaduotojas krašto istorijos žinovas Julius Kanarskas patikino, jog, remiantis kretingiškių pasakojimais, Pastauninko upelio žvyrduobėse bei dešiniajame krante rusų aviacijos bombų išmuštose duobėse, o taip pat vokiečių iškastuose prieštankiniuose grioviuose enkavėdistai ir stribai 1946–1952 m. užkasdavo nužudytus partizanus.

Anot jo, tose vietose būdavo užkasami nukautų bei NKVD–NKGB–MVD–MGB būstinėse nukankintų Žemaičių apygardos Kardo rinktinės, daugiausiai – Širvydo ir Narimanto kuopų partizanų, jų rėmėjų bei ryšininkų kūnai.

„Pasakojama, kad 1980 m. kasant tuometinės Kretingos III vidurinės mokyklos – dabartinės Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos – pamatus, buvo rasta žmonių griaučių. Sovietmečiu niekas dėl to nekėlė ažiotažo, ir darbininkai pakasė palaikus čia pat, už pamatų duobių“, – kalbėjo J. Kanarskas.

Jo manymu, prie gimnazijos galėtų būti užkasta nuo 10 iki 20 kūnų. Tačiau šios vietos nėra įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir ligi šiol archeologų netyrinėtos.

Paminklai nėra liudytojai

„Šiandieną paminklai nusako tik įvykių vietą, o ne tikslias kapavietes“, – tvirtino J. Kanarskas. Partizanai būdavo kankinami ir užkasami Kretingos, Darbėnų, Kartenos, Salantų apylinkėse – ten, kur veikė NKVD būstinės. Sovietmečiu amžininkai apie tai tylėjo, o dabar jų jau belikę vienas–kitas.

Ligi 1944 m. pabaigos–1945-ųjų pradžios nukankintųjų kūnus grąžindavo artimiesiems, o vėliau juos imta laidoti slapta. „Būdavo, atveža nukankintus į miestelio aikštę, pameta paniekai ir tam, kad įbaugintų aplinkinius, o po to slapta išveža ir užkasa. Teko girdėti liudijimų, kaip už kelis butelius samanės artimieji iš milicininkų išsipirkdavo kūną ir patys palaidodavo ar iš jų sužinoję, kur užverstas, išsikasdavo ir perlaidodavo į kapines“ , – pasakojo J. Kanarskas.

Jo manymu, pavienes kapavietes būtina ištirti specialistams: „Suprantamas artimųjų noras patiems perlaidoti žuvusiuosius. Tačiau taip suardoma aplinka, žūties aplinkybės lieka neaiškios. Man pačiam teko dalyvauti archeologiniuose tyrinėjimuose Darbėnuose, kur prie NKVD būstinės radome užkastus vieno nukankinto žmogaus palaikus. Žmogaus rankos buvo surištos už nugaros, jis buvo atvestas prie ūkinės duobės ir nušautas 2 šūviais, – vienas iš jų – kontrolinis į smiltinį“. Anot J. Kanarsko, tyrinėjimai atskleistų ir tamsiąsias mūsų tautos istorijos puses, kurios šiandieną dėl brolžudystės žmonių prisiminimuose dar tebėra labai jautrios.

Sovietmečiu, tikino istorikas, buvo užstatytos ir kitos miesto teritorijos, kuriose aptikta žmonių palaikų. Garažai prie Gargždų kelio buvo pradėti statyti ant II pasaulinio karo metais žuvusių vokiečių kapinių. „Kai pradėjo atkasti kapus, statybas pristabdė. Vokiečiams finansuojant palaikai buvo iškasti ir perlaidoti į bendrą kapą Kauno kapinėse“, – pasakojo jis.

Direktorės žinia nenustebino

Užvakar kalbinta dar Kretingos J. Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorės pareigas ėjusi Biruta Mikienė sakė žinojusi apie tai, kad aplink gimnaziją, o galbūt ir po ja palaidoti žmonės.

„Sovietmečiu, kai mokyklos direktoriais buvo Angonita Blagnienė, vėliau – Kajus Garška, apie tai nebuvo garsiai kalbama, juolab – su mokiniais. Tačiau po Nepriklausomybės paskelbimo apie tai prašneko mūsų mokyklos kiemsargis Pranas Pilybas bei kretingiškis Metrikis. Aš buvau pakviesta ir į Savivaldybę, patvirtinau, kad girdėjau žmones šnekant, jog gimnazija pastatyta ant žmonių kaulų. Tačiau niekas tuomet tikslių vietų nurodyti negalėjo, o pastato juk negriausi ir panikos nekelsi“, – atviravo B. Mikienė.

Ji prisiminė, kad statant kryžių taip pat užvirė diskusijos – vieni sakė, kad gimnazija yra pasaulietiška mokykla ir kryžius prie jos nedera, kiti gi motyvavo, kad gimnazija pavadinta pranciškono mokslininko vardu, o nusvėrė tie, kurie siekė pagerbti žuvusiuosius.

Kryžius stovi ne mokyklos, o miesto teritorijoje, – ir nors jo aplinka rūpinasi komunalininkai, tačiau, tikino B. Mikienė, jų valytojos taip pat ravi ir apšluoja aplinką, ypač – po orgijų Pastauninko slėnyje, kai paliekami tušti buteliai ir šiukšlės. Mokytojai prie kryžiaus praveda pilietinio ugdymo pamokas ar pasakoja jo istoriją.

Prie J. Pabrėžos universitetinės gimnazijos užkastiems partizanams atminti kretingiškio Laisvės kovų dalyvio Julijono Mickaus rūpesčiu buvo pastatytas medinis kryžius, kurį pašventino brolis pranciškonas Astijus Kungys, bei atminimo lenta. Ilgainiui atminimo lenta nunyko, ir 2005 m. Kretingos rajono paminklotvarkininko Algirdo Mulvinsko iniciatyva buvo padaryta nauja juodo granito lenta su užrašu: „Žuvusiems už Lietuvos laisvę 1944–1953 m.“. Jos autorius – akmens meistras Haroldas Pocevičius.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas