|
|
|
Lietus plauna derlių ir ūkininkų pinigines
Užsibuvę lietūs stabdo javapjūtę: Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus žiniomis, rajono ūkininkai yra nukūlę apie trečdalį šiuometinio derliaus, visas kitas tebėra laukuose. Prastėja grūdų kokybė Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininko Antano Stonkaus teigimu, vasarines grūdines ūkininkai dar tik pradeda doroti, žieminių yra nupjauta apie 50 proc. „Apie eiles nebešnekame (ilgas eiles grūdams priduoti, – aut. past.), yra vietų, kur kombainai klimpsta, nebeįvažiuoja, nes dirvos tiek įmirkusios. Ūkininkai savo dirvas pažįsta, į tokias ir nevažiuoja, laukia, kol pradžius. Kasdien lyjant grūdų kokybė prastėja. Laukuose guli auksas, bet ką ūkininkai turėsime savo saujoje – nežinia“, – kalbėjo A. Stonkus. Jo teigimu, šiais metais javų derlingumas panašus į pernykštį. Priklausomai nuo žemės našumo, pasėlių priežiūros, rajono ūkininkai iš 1 ha kviečių šiemet prikulia ir 4, ir 6–7 tonas. Yra tokių, kurie sakosi iš atskiro lauko prikūlę ir po 10 tonų. Pasaulinės grūdų supirkimo kainos irgi panašios kaip pernai, tačiau šiek tiek krinta. Grūdus priimančios bendrovės „Kretingos grūdai“ vykdomasis direktorius Steponas Baltuonis patvirtino, jog dėl drėgmės pertekliaus šią vasarą iš laukų atvežamų grūdų drėgnumas svyruoja nuo 18 iki 23 proc. Vienos tonos 1 proc. drėgmės išdžiovinimas kainuoja 3,10 euro. Kaina krenta, kai maistiniai grūdai neatitinka jiems keliamų kokybės reikalavimų ir juos tenka parduoti kaip pašarinius. „Štai žirniai sugulę, nukulia su žemėmis, spalva pakitusi ir betinka tik pašarams. O kaina skiriasi: tona maistinių kainuoja apie 220 eurų, pašarinių – 195–200 eurų. Dar kainuoja išdžiovinimas. Parduoda ne vieną ar dvi, – dešimtis ir šimtus tonų, ir kai viską sudedi, nenori atsidurti ūkininko kailyje“, – dėstė S. Baltuonis. Derliaus pardavimą šiemet ūkininkams apsunkino žirniams, avižoms neplanuoti nauji kokybės standartai. Šios kultūros jau irgi skirstomos pagal klases, kitus požymius, ko anksčiau nebuvo. „Ūkininkai sėklą šių metų sėjai pirko dar tik sklandant gandams apie galimus naujus kokybės reikalavimus“, – sakė S. Baltuonis apie tai, kad ūkininkai sėjo nežinodami naujų pardavimo sąlygų. Vien žirniams yra per 10 naujų kokybės atitikmenų, kaip antai – žirnio spalva, luobelės storis. Dėl iš laukų gabenamų vis drėgnesnių grūdų ilgėja ir juos atvežusio transporto eilės Tiekėjų gatvėje, kur įsikūrusi bendrovė „Kretingos grūdai“. Ūkininkams kainuoja ir transporto prastovos. Per parą bendrovė išdžiovina apie 2 tūkst. tonų grūdų. Turimų įrengimų 1 valandos našumas, esant 4 proc. drėgnumui, – 150 tonų, atitinkamai 8 proc. – 70–85 tonos. „Padarėme sau meškos paslaugą, šiemet išplėsdami priimamų kultūrų asortimentą ir įsileidę 10 juos superkančių kompanijų, kai „Plungės grūdai“ turi tik du supirkėjus“, – S. Baltuonis vardijo kitas grūdų priėmimą sunkinančias aplinkybes. Prieš pilant džiovinti kitos kultūros grūdus, įrengimus tenka stabdyti, išvalyti, o tai užtrunka apie valandą. Ūkininkai statosi džiovyklas „Esame“ tie, kurie neturi džiovyklos“, – sakė A. Stonkus, kuris ūkį yra perleidęs sūnui Antanui. Šis grūdines šiemet augina 140 ha plote. Ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus ūkininkams vadovaujantis A. Stonkus tvirtino, jog stambieji rajono ūkininkai, tokie kaip Bronius Milius, Adomas Čerskis, Povilas Mickus, Virginijus Čėsna, Stasys Sandaras, turi pasistatę džiovyklas. „Naują, našią džiovyklą įsirengė Alvydas Šetkus. Pjauna, džiovina, į uostą pats veža. Turi sandėlius ir sandėliuoja. Turintys tokias galimybes saulei vos nušvitus į laukus kombainus gena, o kurie neturi, patiria didelių nuostolių“, – teigė A. Stonkus. Jo pastebėjimu, užsitęsęs lietingas periodas per javapjūtę jau kartojasi. „Pernai tai jau buvo. Įtariu, kad čia susiję su klimato kaita, ir kad to paties neišvengsime ir ateityje. Todėl smulkesni ūkininkai turi mąstyti – gal kooperuotis įsigyjant džiovyklas“, – svarstė jis. Džiovyklą, anot A. Stonkaus, – ne porą batų nusipirkti. Be to, džiovyklai reikia kuro, sumanaus mechaniko, kuris ją prižiūrėtų. Tai taip pat kainuoja. Žiupsnelis statistikos Kretingos rajono ūkiuose auginamų grūdinių plotai 2016 ir 2015 metais hektarais Vasarinių avižų 1442 – 1441 grikių 551 – 206 kviečių 8535 – 10071 kvietrugių 451 – 1300 miežių 4610 – 5396 Žieminių kviečių 8647 – 5719 rugių 217 – 373 kvietrugių 1181 – 1066 miežių 110 – 39 Ankštinių žirnių 5641 – 3770 pupų 795 – 682 vikių 19 – 4,9 lubinų 107 – 0,85 Techninių rapsų 674 – 703 žieminių rapsų 708 – 645
Praėjusį penktadienį pateiktais duomenimis, bendrovė „Kretingos grūdai“ buvo priėmusi 35 tūkst. tonų naujo derliaus grūdų. Pernai per tą patį laiką – 29 tūkst. tonų. Didesnį kiekį šiemet lėmė ankstesnė javapjūtės pradžia.
|
|
