|
|
|
Šilumininkai keičia trasas, modernizuoja įrangą
Kada „Kretingos šilumos tinklai“ pradeda ruoštis naujam šildymo sezonui, anot šios bendrovės vadovų, nė klausti nereikia – vos tik pasibaigus senajam. Siekia paramos Centralizuoto šilumos tiekimo tinklų hidrauliniai bandymai parodė, jog daug šilumos trasų rajone yra nusidėvėjusios. Dėl 1 km 400 metrų magistralinių šilumos tinklų pakeitimo Kretingos mieste Lietuvos verslo paramos agentūrai bendrovė yra pateikusi paraišką paramai gauti. „Tai kainuotų pusę milijono eurų, o paramos dalis sudarytų 50 procentų. Šiemet skelbtume konkursus projektavimo darbams bei rangovui parinkti, o trasų keitimo darbai vyktų kitąmet“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė direktoriaus pavaduotojas šilumos realizacijai Tomas Liaučys. Tačiau ir šią vasarą apie 200 m šilumos trasų jau bus pakeista: 90 m – Darbėnuose nuo vaikų darželio iki Pirminės sveikatos priežiūros centro, 30 m – Kretingos mieste, muziejaus teritorijoje, prie Sporto mokyklos, 20 m – magistralinės trasos Savanorių g., dar dalis trasų Vytauto gatvėje, ties namais Nr. 121 ir 125. „Įprastai atliekame iš anksto suplanuotus darbus, tačiau hidrauliniai bandymai grafikus visada pakoreguoja. Jei trasų nekeistume ar bent jau jų nesuremontuotume tose vietose, kur rizikingiausia, bendrovė patirtų didžiulius šilumos nuostolius“, – sakė T. Liaučys. Pavaduotojas akcentavo, kad renovuotieji gyvenamieji namai taip pat sunaudoja gerokai mažiau šilumos negu nerenovuotieji. „Teismuose verda ginčai dėl namo Vilniaus gatvės 10 namo stogo, tačiau mums, šilumininkams, svarbiausia, kad šilumos šis namas sunaudoja dukart mažiau negu prieš renovaciją. Pasieniečių gatvėje yra du vienodi namai, bet tas, kuris renovuotas, šilumos taip pat sunaudoja 2–2,5 karto mažiau“, – palygino jis. Investuoja įmonės lėšas Pasiruošimo naujam sezonui, įrangos modernizavimo ir remonto darbai įpusėjo ir kuro sandėliuose bei katilinėse. „Biokuro katilai technologiniu lygiu nuolat tobulėja, todėl norint išlaikyti gerus gamybinius rodiklius, turime vytis iš paskos“, – teigė direktoriaus pavaduotojas gamybai Aidas Keblys. Jis pasidžiaugė, kad liepos 5 d. Valstybinei statybų komisijai priduotas visiškai sutvarkytas katilinės Melioratorių gatvėje naujas dūmtraukis su pagalbiniais įrenginiais, modernizuojami biokuro katilai Rūdaičių, Baublių katilinėse, remontuojami katilinių biokuro sandėlių įrenginiai. Į tai investuojamos įmonės lėšos. Pernai investicijos sudarė 327 tūkst. Eur, o kiek šiemet, anot vadovo, paaiškės ne anksčiau, kaip metų pabaigoje. Apie 85 proc. viso rajono bendrovės katilinėse sukūrenamo kuro sudaro biokuras. Antras sezonas, kai, vadovaujantis teisės aktais, įmonė visą reikalingą jo kiekį perka iš Lietuvos biokuro biržos „Baltpool“. Pasak A. Keblio, dėl šiltos žiemos praėjęs šildymo sezonas šilumos gamintojams buvo palankus biokuro kainų atžvilgiu, šio sezono tendencijos taip pat neatrodo blogos. Tiekėjų siūlomo šios rūšies kuro biokuro biržoje šiandien yra daugiau negu reikia Lietuvai. Anot A. Keblio, užpraeitą sezoną biokuro tona naftos ekvivalento kainavo nuo 160 iki 180 Eur, o praėjusį sezoną – nuo 140 iki 170 Eur. Pasigenda valstybės politikos Tačiau didžiausia problema pavaduotojas įvardijo tai, kad pastaruoju metu neaiški tapo valstybės strategija ir nežinia, kuria kryptimi toliau bus einama. „Dar neseniai žalią šviesą degė biokurui, o šiandien, kai pašonėje turime suskystintų gamtinių dujų terminalą, valstybė neapsisprendžia, ką geriau finansuoti“, – sakė A. Keblys. Įmonės direktoriaus Jono Barzdžio teigimu, bendrame kuro balanse 8–9 proc. bendrovės katilinių naudoja dujas. Jas pagal nustatytas kvotas šilumos tiekėjai privalo pirkti tik iš bendrovės „Litgas“, kuri prekiauja dujomis iš terminalo. „Valstybėje nesant energetikos strategijos, „plaukiojam“ ir mes. Ateityje gamtinės dujos gali brangti ne procentais, bet kartais, todėl biokuro „laidoti“ kol kas mes dar nelinkę“, – sakė J. Barzdys. Jo nuomone, terminalas kaip saugumo garantas Lietuvai – labai reikalingas, tačiau ant vartotojų pečių problemų užkrauti negalima. Iki šiol sąlygas diktavęs Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ į Lietuvą grasina pradėti „pūsti“ pigesnes dujas. „Ir ką tada darysim mes? Mažinti kvotas bei dujų kainą terminalas neleis, nes tokiu atveju jis neatsipirks. Tai turės įtakos šilumos ir karšto vandens kainoms – mums, šilumininkams, atimama galimybė jas mažinti“, – sakė J. Barzdys.
|
|
