Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

„Mergaitė su vandens skėčiu“ – mecenatystės simbolis

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2016-08-12
Skulptorius Vytautas Baranskas ir jo sukurtoji fontano skulptūra „Mergaitė su vandens skėčiu“, rugpjūčio 14 dieną pasveikinsianti VII Kretingos dvaro šventės dalyvius bei svečius.

Kretingos muziejaus parteryje šiomis dienomis montuojama fontano skulptūra Vytauto Baransko sukurta „Mergaitė su vandens skėčiu“ nuo šiol pasitiks ir išlydės Kretingos dvaro svečius. Fontano, kurį papuoš 1,56 m aukščio ir 200 kg sverianti bronzinė mergaitė, atidengimas – ne tik svarbiausias VII Kretingos dvaro šventės „Vario dūdų ritmu“ akcentas.

„Tai – mecenatystės simbolis, įprasminantis mūsų krašto didikų – Kretingos dvarą valdžiusių grafų Tiškevičių – labdaros tradicijas, kai lėšų skiriama muzikos, literatūros renginiams ar aplinkos grožiui kurti“, – teigė Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Jos pastebėjimu, idėja atkurti Kretingos dvaro fontanus – parteryje jų buvo 5 ir vienas Žiemos sode – užgimė beveik prieš dešimtmetį. Taip Kretingos muziejaus bei dvaro istoriją papildė aukcionų istorija, kuri reiškė atgimusias mecenatystės tradicijas ir viltį atgaivinti istorinę praeitį.

Pirmasis aukcionas su akcija „Atkurkime kartu Kretingos dvaro fontanus“ įvyko 2007-ųjų liepą – tada buvo parduoti 25 radiniai – simbolinės dvaro plytos, už kurias surinkta per 3 tūkst. litų. Tų pačių metų lapkritį buvo surengtas dar vienas aukcionas, per kurį suaukota 17,5 tūkst. litų, o 50 tūkst. litų iš šalies Vyriausybės rezervo parūpino tuometinis Seimo narys Virginijus Domarkas. Trečiąjį aukcioną Kretingos muziejus surengė 2009 m. birželį, minint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį bei Kretingos miesto savivaldos 400 metų jubiliejų, o rugpjūtį surengtos V Dvaro šventės dalyvius bei svečius pasveikino pirmoji būsimo fontano vandens srovė.

Bronzinei skulptūrai, sveriančiai 200 kg, pakelti ir pastatyti ant postamento prireikė kelių vyrų jėgos.

„Aukciono dalyviai tada įsigijo vadinamųjų aukso luitų su Tiškevičių herbu, paveikslų „Pasaga“, fontano mergaitės skulptūrėlių iš gipso, o bronzinę skulptūrėlę, sukurtą to paties skulptoriaus Vytauto Baransko, už 3 tūkst. litų nusipirko Loreta Bosienė, – prisiminė V. Kanapkienė, kuri, sakė, pačius gražiausius žodžius būtent ir skirtų tiems žmonėms, kurie palaikė idėją atkurti Dvaro fontanus. – Tai ilgametis Kretingos miškų urėdijos urėdas Antanas Baranauskas, verslininkai Jūratė ir Pranas Varkojai, bendrovės „Edrija“ generalinis direktorius Edmondas Dargis, ilgametis „Kretingos vettiekimo“ vadovas Vladas Videika, šviesaus atminimo „Dambos“ vadovas Antanas Barasa, „Ringestos“ vadovas Almantas Skruibys, įmonė „Švaros projektai“ ir tuometinis direktorius Pranas Laučius, „Kretingos maisto“ vadovas Irmantas Norkus, kraštietis Vladas Algirdas Bumelis, „Lairimo“ vadovas Rimantas Litvinas, buvęs „Lukoil Baltija“ Klaipėdos filialo direktorius Alfonsas Zaliapūgas, bendrovės „Medis“ direktorius Petras Kurmis, šviesaus atminimo kretingiškė verslininkė Rima Laučienė, poilsio namų „Pušynas“ atstovė Janina Mikučionienė, tautodailininkas Žydrūnas Einars bei kiti. Prie idėjos ištakų be manęs, stovėjo ir Vladas Algirdas Bumelis, ir Valerijonas Kubilius, ir architektas Edmundas Giedrimas, ir Antanas Baranauskas, ir Antanas Barasa, ir Petras Kurmis, ir Juozas Šiaulys, ir kraštietis rašytojas Juozas Pocius – sunku ir išvardinti visus, kurie patikėjo užgimusia ilgus metus mūsų muziejaus brandinta mintimi, šiandien jau virtusia realybe. Ir tvirtai žinau – Kretingą puošia žmonės, pasirengę atkurti kultūros paveldą“.

Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė neslėpė džiaugsmo – prieš 10 metų užgimusi idėja atkurti vieną iš penkių Dvaro fontanų virto realybe.

Fontanas „Mergaitė su vandens skėčiu“ atsiėjo apie 50 tūkst. Eur. Pinigų, surinktų aukcionuose, neužteko. „Paskutinį tašką finansavimo paieškose padėjo Seimo narė Jolita Vaickienė – jos rūpesčiu muziejų pasiekė 18 tūkst. Eur, tad galėjome užbaigti skulptūros ir fontano montavimo darbus, – patvirtino muziejaus direktorė, negalėjusi atsakyti, kiek ateityje kainuos fontano eksploatavimo išlaidos. – Žinoma, kad jų bus: teks rūpestingai prižiūrėti fontano purkštukus, pirkti specialias medžiagas, kad jie neužsineštų, valyti vandenį. Bet visa tai verta daryti dėl istorinio atminimo, dėl grožio, kurio taip siekė buvę dvaro valdytojai Tiškevičiai. Jų sukurtas grožis buvo pasiekiamas ir valstiečiams bei miestelėnams, kurie laisvai galėjo vaikščioti po parką ir gėrėtis trykštančiais fontanais, dekoratyviniais paukščiais, išpuoselėtais augalais...“.

„Mergaitė su vandens skėčiu“ iš tiesų yra antrasis Kretingos dvaro fontanas, atkurtas Kretingos muziejaus rūpesčiu: Žiemos sode trykšta nedidelis fontanas, puošiantis baseiną.

„Tikslios ikonografinės medžiagos neturime, tik žinome, kad Žiemos sode tryško srovė. Tad fontanui atkurti pasirinkome melsvės – augalo, kuriuo apsodinta nemažai gėlynų ir parko plotų – simbolį“, – paaiškino V. Kanapkienė.

---

2004–2006 m., vykdant archeologinius kasinėjimus prie centrinių grafų Tiškevičių rūmų, buvo ištirta 1875–1880 m. statyto fontano vieta. Fontano baseino išorinis skersmuo – 7,2 m, pamatai – akmenų mūro, sienelė – 32 cm storio, degtų plytų mūro, tinkuota. Viduryje stovėjo alegorinė antikinė moters skulptūra, virš kurios tryško skėčio pavidalo fontanas. Dar keturi mažesni fontanai supo skulptūrą iš šonų. Manoma, kad fontaną, rekonstruodamas gaisro metu nukentėjusius rūmus, apie 1910–1912 m. nugriovė Aleksandras Tiškevičius ir čia įrengė gėlyną.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas