|
|
|
Klebono darbai – Dievo garbei ir žmonių gerovei
„Kažkuris iš didžiųjų prancūzų rašytojų prieš išeidamas amžinybėn yra pasakęs: „Jaučiuosi kaip piemenėlis: rytą išginiau aveles į ganyklą, o štai jau vakaras, laikas jas namo ginti“. Taip ir man tie dvidešimt vieneri metai prabėgo kaip viena diena“, – atsiduso Šventosios ir Laukžemės parapijų klebonas Vidmantas Gricius.
Dvidešimt vieneri metai Šventojoje – trys po septynerius metus trunkančios kunigo paskyrimo darbui vienoje parapijoje kadencijos – klebonui V. Griciui pasibaigia šį savaitgalį. Sekmadienį, rugpjūčio 7-ąją, 13 val. jis aukos padėkos Šv. Mišias Laukžemės Šv. Andriejaus bažnyčioje, o prieš tai 11 val. Viešpačiui dėkos Šv. Mišių auka Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčioje. Bažnyčioje, kurią statė nuo pamatų iki konsekravimo. Pirmosios 1993 m. atkurtosios Telšių kunigų seminarijos laidos auklėtinis V. Gricius į Šventąją buvo paskirtas 1995-ųjų liepą. Prieš tai jis tarnavo vikaru Klaipėdos šv. Kazimiero parapijoje. „Atvažiavęs čia, prie jūros, visų pirma radau Šventąją, – šyptelėjo klebonas. – Ten, kur dabar iškilo bažnyčia, pamačiau tik pamatus. O jau tada peržiūrėjau projektą ir susipažinau su istorija.“ Istorijos būta tokios: prieš Antrąjį pasaulinį karą į Palangą paskirtas kunigas Antanas Valiuška buvo įpareigotas aptarnauti Šventąją ir pastatyti bažnyčią. Prasidėjus karui, kunigui teko pasitraukti į užsienį – jis ilgus metus gyveno JAV. Prasidėjus atgimimui, kunigas A. Valiuška kartu su Telšių vyskupu Antanu Vaičiumi pradėjo rūpintis bažnyčios Šventojoje statyba. Naująją bažnyčią Šventojoje 1991 m. suprojektavo architektai Gintaras Aperavičius ir Ričardas Krištapavičius. Jos aukštis su kryžiumi – 62 m, interjero aukštis – 23 m, o plotas – 700 kv. m. Pamatai bažnyčiai buvo pradėti kloti 1992 m., statybai vadovavo Palangos vikaras Rimvydas Marozas. 1993 m. lapkričio 28 dieną Telšių vyskupas Antanas Vaičius pašventino kertinį būsimos bažnyčios akmenį. Nuo 1995 m. rūpestį bažnyčios statyba perima klebonas V. Gricius. Jo kvietimu į Šventąją 1997 m. grįžo kunigas A. Valiuška, dar spėjęs pasidžiaugti kylančiais Dievo namais – 1998 m. Šventosios bažnyčios statybos fundatorius mirė, palaidotas prie naujosios bažnyčios sienos, šventoriuje. Pirmosios Šv. Mišios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčioje aukotos 2003 m. birželio 20 d., o 2014 m. rugsėjo 28 d. bažnyčia buvo konsekruota. „Žinot, dabar labai sunku išskirti, kas buvo svarbiausia, kas labiausiai džiugino per tuos visus metus. Ko gero, labiausiai džiaugiuosi, kad Dievas leido man prisidėti statant naują bažnyčią, kad jis suvedė mane su daugybe puikių žmonių, be kurių pagalbos bažnyčia nebūtų iškilusi, kad dar Klaipėdoje dirbdamas sutikau architektę Daliutę Saveikienę, pagelbėjusią patarimais ir supažindinusią su dailininku Juozu Vosyliumi bei skulptoriumi Arūnu Sakalausku. J. Vosylius, nutapęs 75 kv. m freską ir 14 Kristaus kančios stočių ciklą, bei A. Sakalauskas, sukūręs altorių, kartu kūrė ne tik Šventosios bažnyčios interjerą, bet ir Laukžemės parapijos namus bei centrinę aikštę“, – vardijo V. Gricius. Į Laukžemės parapiją klebonas V. Gricius buvo paskirtas 1995-aisias, prieš pat Šv. Kalėdas. „Darbėnuose tada dirbo ir taip pat Laukžemės kunigui talkino jau garbaus amžiaus klebonas Julijonas Tamošauskas, o ir pats kunigas Domininkas Skirmantas nebegalėjo eiti pareigų, tad vyskupijoje nuspręsta, jog būtų patogiausia, kad Šventosios, kuri nebuvo labai didelė parapija, klebonas aptarnautų ir Laukžemę, kuri taip pat nėra didelė“, – prisiminė savo paskyrimą V. Gricius. Perėmęs parapiją, klebonas apsižiūrėjo, jog Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčiai reikia rimto remonto: ir stogas, šiferio danga dengtas, kai kuriose vietose vandenį leido, tad perdengė visą stogą. Pati bažnyčia apkalta medinėmis lentomis, kurios vietomis jau buvo supuvusios, tad teko pastatą naujai „apipieryti“ ir perdažyti. Ir kitų ūkinių darbų buvo: elektros instaliaciją teko skubiai tvarkyti, pasirūpinti įgarsinimu. „Tuo pat metu buvo nebrangiai parduodami greta bažnyčios buvę kultūros namai. Nors ir nemačiau realios galimybės greitai įsigyti pastato parapijos reikmėms ir jį iš pagrindų suremontuoti, bet pasiūliau: nupirkim, padarykim, kad fasadas akių nebadytų, ir, suvieniję parapijos ir Savivaldybės jėgas, uždėkim stogą, kad vidus nebedrėktų. O tada jau ieškosime galimybių toliau darbus tęsti“, – pasakojo klebonas. Planus pavyko įgyvendinti. Apie 2000-uosius pastatas perėjo parapijos bendruomenės žinion, o 2013-aisiais parapijos namai buvo pašventinti. „Čia vyksta patys įvairiausi renginiai – ir parapijos, ir bendruomenės, rengiame konferencijas, dirbame kaip kultūros centras. Telšių vyskupijoje, ko gero, sunku būtų surasti, kad parapija turėtų tokius savo namus – su erdvia sale, scena. Dar reiktų įrengti kambariukus, kuriuose galėtų nakvynės apsistoti į rekolekcijas, konferencijas ir kitus ne vieną dieną trunkančius renginius atvažiuojantys žmonės“, – sakė V. Gricius, vildamasis, kad naujai paskirtas klebonas pratęs pradėtus darbus. Parapijos namai gali pasigirti ne tik sale, bet ir nuostabiu ją puošiančiu dailininko J. Vosyliaus sukurtu pano. „Kaip gimė pats sumanymas? Pirmoji mintis, kuria pasidalinau su dailininku, buvo tokia: apaštalas Andriejus visur meno kūriniuose vaizduojamas jau suaugęs, su kryžiumi. Manydamas, kad būtent čia parapijos bendruomenės salė, pasakiau: „Kol Kristus nepašaukė, nė vienas apaštalas šventasis nebuvo. Tad gal reikėtų juos pavaizduoti, kokie jie buvo iki pašaukimo: tiesiog jaunuoliai, žvejojantys ar postringaujantys.“ Bet J. Vosylius pasirinko gilesnę mintį: Andriejus su Petru žvejoja, ir Kristus juos kviečia. Jo nutapytame pano yra tinklai, žmonės, tuose tinkluose pasinėrę, o Kristus, iš tų tinklų kviečiantis į šviesą: toj pusėj, kur jie žvejoja, – naktis, o kur Kristus – ten ryto aušra. Ir durys taip pat pasirinktos lyg tam tikras pašaukimo scenos simbolis: arba tu gali eiti per tas duris, arba neiti“, – pano prasmę paaiškino klebonas. Dar vienas didžiulis darbas, kurį klebonas V. Gricius kartu su architekte D. Saveikiene ir skulptoriumi A. Sakalausku padarė Laukžemėje – sutvarkyta centrinė miestelio aikštė ir joje iškilusi šv. apaštalo Andriejaus skulptūra. „Šv. Andriejaus skulptūrą pastatėme ir aikštę įrengėme 2012 metais. Ir labai džiaugiuosi tuo, kad, mano manymu, skulptorius Arūnas Sakalauskas čia, Laukžemėje, sukūrė jeigu ne patį geriausią, tai vieną iš geriausių savo darbų“, – neabejojo V. Gricius. Paskutiniai du darbai, kuriuos klebonas V. Gricius atliko Šventosios ir Laukžemės parapijose, turi tam tikrą simbolinę prasmę. Paskutinį liepos sekmadienį iškilmingai pašventinta ant Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčios sienos pakabinta A. Sakalausko sukurta atminimo lenta. Joje iškaltas tekstas ateities kartoms skelbia: „Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčios konsekravimo aktas. 2014 m. rugsėjo 28 d., dalyvaujant Telšių vyskupo Augziliarui ir Generalvikarui Linui Vodopjanovui OFM, Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės parapijos administratoriui, šios bažnyčios statytojui kun. Vidmantui Griciui, gausiam būriui kunigų ir tikinčiųjų, Telšių vyskupas Ordinaras Jonas Boruta SJ pašventino ir konsekravo Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčią. Anno 2016 Domini.“ O Laukžemėje, centre, palei bažnyčios šventorių pagaliau įrengti seniai suprojektuoti suoliukai. Taip pabaigta sutvarkyti aikštė. Ir pirmas žmogus, prisėdęs trumpam pailsėti ir apžvelgti Šv. apaštalo Andriejaus laiminamą aikštę, buvo klebonas Vidmantas Gricius. --- 2012 m. laikraščio „Pajūrio naujienos“ skaitytojai Vidmantą Gricių išrinko Metų žmogumi.
Livija GRAJAUSKIENĖ
|
|
