Nepataikavo publikai ir įžengė į tarptautines galerijas

„Nuoseklumas ir meilė savo darbui atvedė į tai, kad pavyko įeiti į tarptautines erdves“, – mano šiųmetinės Kretingos r. savivaldybės Kultūros ir meno premijos laureatas Andrius Miežis.

Savitam siurrealistiniam tapybos stiliui dešimtmečiais ištikimo Andriaus Miežio vardas šiandieną tampa vis labiau žinomas ne tik šalies, bet ir užsienio meno gerbėjams: šį rugpjūtį–rugsėjį kretingiškio darbai bus eksponuojami prestižinėse galerijose Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje bei Australijoje. „Galvoju, kad šiandieną esu tas, kas esu todėl, kad niekad nepataikavau publikos skoniui“, – neslėpė menininkas.

Prezentuos šiandieninį Lietuvos meną

Kone vienu metu A. Miežio darbų laukiama dviejose garsiose galerijose – Leitzkau Barono Miunhauzeno pilyje, Vokietijoje, bei Londone.

„Leitzkau – tai nedidelis, mūsų Trakus primenantis miestelis, o ežerų apsupta pilis kažkada tikrai priklausė baronui Miunhauzenui, išgarsėjusiam kaip literatūrinio personažo prototipui. Ši pilis dabar – nacionalinė Vokietijos vertybė, joje įkurdinta meno galerija“, – kalbėjo menininkas.

Ten jo paveikslų paroda netrukus bus surengta išvien su dar trijų lietuvių kūrėjų – kauniečių juvelyro Gintaro Kuro bei tapytojo Deivio Slavinsko ir Vokietijoje gyvenančios grafikės Jūratės Šližytės – darbais. Lietuvių menininkų darbai Leitzkau pilies galerijoje bus eksponuojami būtent J. Šližytės pastangomis.

„O pačius naujausius mano darbus išveš į Londono „Debut Contempruary“ galerijoje rengiamą 10 lietuvių menininkų parodą „Lithuania now“. Ten bus eksponuojami įvairialypiai mūsų šalies kūrėjų darbai: be tapybos, dar – fotografija, grafika, dizainas, performansas. Dalyvauti šioje parodoje ir prezentuoti šiandieninį Lietuvos meną man yra labai svarbu: buvo surengtas konkursas, kuriam paraiškas teikė kelios dešimtys šalies menininkų, ir man pasisekė. Organizatoriams Didžiojoje Britanijoje buvo įdomūs ne vien patys darbai, bet ir menininko mąstysena, vidinis paveikslas – kas tu esi“, – tvirtino A. Miežis.

A. Miežio darbai stebina drąsiais minčių šuoliais ir netikėtomis įžvalgomis.

Parodos augina savivertę

Rudeniop menininko laukia dar viena paroda tolimajame Australijos žemyne, Melburno „Bird’s” galerijoje, kurią rengia ten gyvenanti lietuvių menininkė Brigita Lastauskaitė.

„Dalyvauti tarptautinėse parodose, eksponuoti darbus užsienio galerijose man, kaip menininkui, yra labai svarbu, nes jauti pasitikėjimą savimi, savivertę ir didelį stimulą dirbti. Aš girdžiu, kaip aplinkiniai dūsauja, kad baigėsi savaitgalis, jie keiksnoja pirmadienį. O man pirmadienis – kaifas, nauja savaitė, nauja drobė ir naujos idėjos“, – atviravo kūrybinių minčių nestokojantis dailininkas.

Kasmet jis tradiciškai dalyvauja „Sostinės dienose“ bei respublikinėse parodose Vilniaus „Arkos“ galerijoje, o neseniai – ir Pasaulio jaunimo dienose. A. Miežis mano, jog tik meilė savo darbui, nuoseklumas atvedė į tai, kad šiandieną jo vardas yra žinomas šalyje. „Tai, manau, galioja įvairiose gyvenimo srityse“, – įsitikinęs kūrėjas.

Vilnius kūrėją tebemaitina

Kiekviena paroda A. Miežiui, – lyg pasitikrinimas prieš egzaminą, kokiame kelyje jis yra: „Menininkui svarbu neužmigti, jausti laikmečio pulsą, o tai nėra lengva gyvenant atokiai nuo sostinės, – sakė jis ir tęsė mintį. – Sąvoka provincija, deja, egzistuoja: gyvenimas mažame ramiame miestelyje, nors aš jį pamilau, nugesina ir migdo. Jeigu nebūčiau gimęs, augęs ir brendęs kaip menininkas Vilniuje, esu įsitikinęs, šiandien nebūčiau toks, koks esu. Jauno žmogaus asmenybės formacijai reikia žmonių įvairovės, mąstymo pokyčių, žodžiu, – didelio miesto su jo parodų salėmis, bibliotekomis, kūrybine aplinka“.

Todėl, anot jo, tikrojo meno įvairovė galima tik didžiuosiuose pasaulio miestuose: Niujorke, Paryžiuj, Romoj. Ir nors technologijų amžiuje informacijos gaunama daug ir įvairios, tačiau provincijose trūksta asmenybių: „Tai, ką perimi iš jų, negali pakeisti jokie internetiniai informacijos srautai“, – tikino kūrėjas.

Vilnius ligi šiol tebėra ne vien A. Miežio vaikystės ir jaunystės miestas, bet ir pagrindinė darbovietė: „Visus savo darbus realizuoju sostinės galerijose, – Vilnius, galima sakyti, mane tebemaitina. O gyvendamas Kretingoje stengiuosi iš savęs iškalkuliuoti viską, ką galiu ir ką turiu. Su amžiumi pamėgau šio miesto ramybę. Manau, kad kiekvienas jaunas žmogus, pagyvenęs didmiestyje, vėliau gali užsidaryti nors ir vienkiemyje“, – samprotavo menininkas.

• Rašyti komentarą (2)