|
|
|
Milijonai pakuočių – į taromatus
Lietuvos, o tuo pačiu ir Kretingos rajono gyventojai kuo toliau, tuo labiau pripranta prie naujosios užstato sistemos ir nereikalingą tarą sukiša į tam skirtus taromatus.
Daugiausia – plastiko Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ vyriausiasis vadybininkas Stasys Perkauskas, paklaustas, ar daug po pastarųjų mieste įvykusių švenčių jų prieigose komunalininkai surinko plastikinių „bambalių“ arba alaus skardinių, tik nusišypsojo: „Neradome nė vieno!“. Ir visai nesvarbu, kad, ko gero, labiausiai prie to bus prisidėję neatsitiktinai miesto sanitarais vadinami benamiai, anot vadybininko, tik padėkoti reikia, kad aplinka kuo toliau, tuo labiau gražėja. Šios bendrovės direktorės Renatos Surblytės žodžiais, akivaizdu, kad ir rūšiavimo konteineriuose skaidraus plastiko butelių aptinkama maždaug iki 80 proc. mažiau negu anksčiau. Anot įmonės „Užstato sistemos administratorius“ klientų aptarnavimo vadybininkės Kristinos Archipovaitės-Sirotkienės, palyginti Lietuvos mastu, Kretingos rajone vienkartinės taros surinkimo vietų yra pakankamai daug: 32-ose pakuotės surenkamos rankiniu būdu, o 6-iose parduotuvėse, tarp jų – „Aibėje“ Vydmantuose, Rotušės a. bei Žemaitės al. esančiose „Maximose“, „Norfoje“ Šventosios g., Savanorių g. „Iki“ bei Žemaitės al. „Lidl“ prekybos centruose, veikia taromatai. Didžiausi kiekiai taros surenkami šventiniais laikotarpiais bei esant šiltam orui, kai gyventojai iškylauja gamtoje, mėgaujasi atostogomis. Taromatų priežiūra rūpinasi tos parduotuvės, kuriose jie pastatyti. Duomenis apie priduotus taros kiekius įmonė „Užstato sistemos administratorius“ gauna automatiškai. Grąžinti galima tik pradinę savo formą išlaikiusias tuščias metalines, stiklines ir plastikines su įskaitomu brūkšniniu kodu gėrimų pakuotes, pažymėtas depozito ženklu. Vartotojų patogumui, priimami ir stikliniai alaus bei giros buteliai, bet daugiausiai į taromatus primetama plastikinių, vadinamųjų PET pakuočių. Ir uždarbis, ir švara Paklausta apie pasitaikančius nesklandumus, K. Archipovaitė-Sirotkienė teigė, kad jų nėra daug. „Dažniausiai pasitaikanti situacija ta, kad žmonės vis dar bando priduoti depozito ženklu nepažymėtą pakuotę, pirktą iki šių metų gegužės 1-osios. Už ją pirkėjas nemokėjo užstato, todėl tokią iškart reikia įmesti ne į taromatą, o į rūšiavimo konteinerį“, – sakė ji. Kartais gyventojams kyla klausimų, kodėl pakuotę įmetus į vienos parduotuvės taromatą, depozito negalima atsiimti kitoje? Pašnekovė paaiškino, jog tai susiję su apskaita: „Mūsų įstaiga turi grąžinti užstato sumą tai parduotuvei, kuri mums grąžino pakuotę“. Beje, taromato kvitas galiojimo laiko neturi, bet siūloma išsigryninti kaip galima greičiau, mat jis gali išblukti arba gali nusitrinti tekstas. Paklausta, ar mažų parduotuvių, kuriose pakuotės surenkamos rankiniu būdu, jos manymu, naujoji tvarka nevargina, K. Archipovaitė-Sirotkienė teigė priešingai – esą galimybė priduoti tarą padeda pritraukti pirkėjų. „Be to, mes stengiamės, kad parduotuvėms būtų kuo patogiau priimti pakuotes – aprūpiname tam skirtomis medžiagomis, laikikliais, dezinfekavimo priemonėmis, dažniname pakuočių išvežimo grafikus“, – sakė ji. Už kiekvieną depozito ženklu pažymėtą pakuotę pirkėjui sugrąžinama po 10 centų, tačiau taromatų paslauga naudotis verta dar ir dėl to, kad tuo pačiu gražėja aplinka. Būtent tuščios pakuotės, ypač anksčiau, kol nebuvo taromatų, labiausiai ir teršdavo miškus, paežeres, pakeles. Žaliava, iš kurios jos pagamintos, suyra per ypač ilgą laiką. Pavyzdžiui, stiklas – per 1 mln., plastikinis butelis – per 450, o metalinė skardinė – per 200 metų. Nuo sistemos starto pradžios į taromatus iš viso jau sukišta apie 120 mln., o rankomis priimta daugiau kaip 12 mln. vienkartinių pakuočių. K. Archipovaitės-Sirotkienės duomenimis, daugiausiai vienkartinės taros grąžinama didžiuosiuose šalies miestuose, atsižvelgus į gyventojų skaičių, aktyvumu pasižymi ir mūsų kaimynų Palangos bei Klaipėdos gyventojai, kretingiškiai iš daugumos Lietuvos rajonų neišsiskiria. --- Vien pirmaisiais sistemos veikimo metais planuojama surinkti ir perdirbti 6 tūkst. t plastikinės (PET), tiek pat stiklinės bei 1 tūkst. 500 t metalinės (aliuminio) pakuotės atliekų.
|
|
