|
|
|
Rengia paraiškas septyniems objektams
Tarybos posėdyje pritarę projektų paraiškų septyniems objektams rengimui lėšoms iš 2014–2020 m. Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programos gauti, rajono tarybos nariai palaimino ir vandens bokšto vizualizacijos įgyvendinimo projektą. Jam įgyvendinti iš viso tarptautinio projekto, kuris įvertintas 1 mln. eurų, Kretingos savivaldybei atitektų ketvirtadalis, o prisidėti iš biudžeto reiktų per 18 tūkst. Eurų.
Šio objekto biudžetas – antras pagal dydį iš visų rengiamų paraiškų ir atsilieka tik nuo Pastauninko parko sutvarkymo projekto II etapo, kurio Savivaldybei tenkantis projekto biudžetas – per 700 tūkst. eurų. Pasak Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo Daliaus Martinkaus, rengiant tarybos sprendimą į aiškinamąjį raštą įrašyta bokšto vizualizacijai reikalinga suma – tik preliminari, pasiūlyta partnerių Latvijoje, o konkretus lėšų dydis bus žinomas galutiniame paraiškos variante. Kol kas nežinoma, ir kuris vizualizacijos – bokšto nudažymo ir apšvietimo – variantas būtų pasirinktas, nors konkursas vizualizacijai sukurti, kuriame dalyvavo Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto studentai, įvyko dar 2015 m. vasarį. „Kadangi finansine išraiška didelio skirtumo tarp bokšto apipavidalinimo variantų nėra, vizualizacijos variantas gali būti pasirinktas ir vėliau“, – komentavo D. Martinkus. Lėšos baseinui Tarp rengiamų paraiškų – ir Kretingos miesto sporto, sveikatingumo bei laisvalaikio komplekso baseino įrangai gerinimo projektas. Bendra numatomo tarptautinio projekto, į kurį patektų šis objektas, vertė – 800 tūkst. eurų. Kretingos savivaldybei tenkanti biudžeto dalis – 150 tūkst. eurų. Projekto metu planuojama įrengti masažines sistemas, pagerinti vandens filtravimo kokybę. Antrajame Pastauninko parko sutvarkymo etape numatyta įrengti estrados dangą, pėsčiųjų takus, apšvietimą ir praturtinti parką mažąja architektūra. Planuojama Savivaldybei tenkanti šio projekto biudžeto vertė – per 705 tūkst. eurų. Gerins viešąsias erdves Dėmesio turėtų sulaukti ir dabartinė žvyrduobė, kurią suplanuota pritaikyti visuomenės poreikiams pagal jau parengtą viziją „Šeimos poilsis“. Numelioravus žemės sklypą, jame turėtų atsirasti įvairios aktyvaus laisvalaikio aikštelės, pėsčiųjų takai, apžvalgos aikštelė, gėlynai. Patrauklia laisvalaikio zona turėtų tapti ir Jauryklos parkas. Jame, jeigu būtų gautas finansavimas, planuojama įrengti sveikatingumo taką su rekreacine įranga, ekologinį, edukacinį medinį taką, amfiteatrą muzikiniams renginiams bendruomenės šventėms su laužaviete ir nedidele estrada, pavėsines, poilsio aikšteles, landšafto apžvalgos aikšteles, vaizdingos vietovės apžvalgos bokštelį-platformą, sūpuoklių lauką, piknikų pievą, tiltelius, lieptus, dendrologinę ekspoziciją, bebrų gyvenimo stebėjimo vietą, aikštelę šunims, paukščių giesmių lauką, informacinius stendus, lauko tualetus, pievinės augalijos ekspozicijas. Pirks kamerų Paraiška rengiama ir stebėjimo kameroms Kretingos rajone įrengti. Planuojama, kad jos atsiras šešiose vietose: keturios mieste – Šventosios ir Klaipėdos g., Klaipėdos ir Briedžio g. žieduose, prie Kretingos parko I tvenkinio, geležinkelio viaduke Šiaulių plente, bei dvi rajone – Kretingos ir A. Stulginskio g. sankryžoje Jokūbave bei Šiaulių pl. bei Gintaro g. sankryžoje Vydmantuose. Lėšų taip pat tikimasi Kretingos dvaro sodybos parko centrinės dalies, esančios nugriauto rūmų priestato vietoje, tvarkybos darbams pagal parengtą techninį projektą įgyvendinti. Už 133 tūkst. eurų planuojama iškirsti medžius, formuojant perspektyvas ir atkuriant istorinius vaizdus bei takus, atkurti parterio rytinės dalies takų trasas, parko takus ir veją, įrengti gėlynų sodinimo vietas, atsodinti medžius, atkurti šlaitus. Pradžia – kitąmet Bendra planuojama visų projektų vertė – 5 mln. 364 tūkst. 705 eurai, Kretingos rajono Savivaldybei tenkantis projektų biudžetas – 1 mln. 720 tūkst. 267 eurai. Jeigu Kretingos rajono Savivaldybė finansavimą gaus, įsipareigos įgyvendinti projektus ir skirti 7,5 proc. tinkamų finansuoti projektų išlaidų iš Savivaldybės biudžeto ir padengti netinkamas finansuoti, bet projektui įgyvendinti būtinas išlaidas. Skaičiuojama, kad gavus finansavimą projektams, jų kofinansavimui 2017–2019 m. Savivaldybei reikės apie 89 tūkst. eurų. Projektai iš Latvijos ir Lietuvos programos lėšų yra finansuojami išlaidų kompensavimo būdu, todėl Savivaldybė privalės užtikrinti jai tenkančios dalies finansavimą. Dar viena dalyvavimo programoje sąlyga – įgyvendinant projektus bendradarbiauti su Jekabpilio, Rundalės, Vilakos, Ilūkstės, Dobelės ar kitomis savivaldybėmis Latvijoje. D. Martinkaus duomenimis, su partneriais iš Latvijos planuojama bendradarbiauti įgyvendinant įvairias „minkštąsias“ veiklas: patirties mainus, mokymus, viešinimą. Pasak D. Martinkaus, projektų paraiškos turi būti parengtos ir pateiktos iki rugpjūčio 5 d. Jeigu finansavimas bus gautas, projektus planuojama įgyvendinti per dvejus metus, o numatoma jų pradžia – 2017 m. sausio–vasario mėn.
„P. n.“ informacija
|
|
