Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Sergantys uosiai ir principai

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2016-07-08
Aštuonerius metus šioje sodyboje Nasrėnuose gyvenanti Sigita Varpukauskienė teigė bijanti, kad užgriuvę nesveiki medžiai nesužalotų ir jos pačios, ir į čia pat esančią pigių rūbų krautuvėlę užsukusių pirkėjų.

Iš mamos prieš 8 metus paveldėtoje sodyboje Nasrėnuose gyvenanti ir pigiais rūbais čia pat prekiaujanti Sigita Varpukauskienė teigė nė sapne nesapnavusi, kad, užuot iškirtęs grėsmingus medžius, šalimais esančio privataus miško savininkas salantiškis Sigitas Vyšniauskas su visa pastatyta pavėsine, sūpynėmis, gėlynu ir šiltnamiu iš teritorijos reikalaus trauktis jai pačiai.

Bijo nakties

„Kur turėčiau trauktis, kur gyventi? Trisdešimt metų, kai sodyba šioje vietoje stovi kaip stovėjusi ir niekam lig šiol neužkliuvo. Formuojant 9 arų žemės sklypą, ribos buvo suderintos su mišką pavedėjusiais ankstesniais savininkais, tai patvirtinta jų parašais – nė mažiausio nesutarimo nebuvo. Tiesa, dabar Sigitas nori savo miško geodezinius matavimus pasidaryti, ribas sumanė pakeisti, esą iš palydovo jos matomos kitokios. Bet juk nusipirko miško plotą, kokį nusipirko. O mano 9 arų sklypas seniai Registrų centre įregistruotas“, – aiškino ji.

Konfliktas tarp nuo jaunystės pažįstamų Sigitos ir jos bendravardžio įsižiebė po to, kai moteris salantiškio paprašė iškirsti dėl ligos virstančius uosius.

Po pastarųjų audringų vėjų virto ne vienas ligos pažeistas medis

„O dabar, po pastarosios audros, – ką ir bekalbėti? Vienas nugriuvo tiesiai į daržą, kitas – ant uogas sirpinusios vyšnios ir ją nuniokojo, teko išrauti, už pavėsinės taip pat palaužti uosiai kaip šmėklos akis bado“, – rodė Sigita. Moteris teigė naktimis bijanti ir užmigti – juk visu ūgiu pasitiesę medžiai bet kada gali nusitaikyti ir į gandralizdį su gandrais, įlaužti ūkinių pastatų ar gyvenamojo namo stogą, sužaloti ne tik ją pačią, bet ir į pigių rūbų krautuvėlę užėjusius žmones.

„Bet koks susitikimas ir pašnekesys su miško savininku baigiasi pykčiais, grūmojimais ir priekaištais, jog aš pati kalta, kam gyvenu čia kaip šašas“, – guodėsi pašnekovė.

Diagnozavo puvinį

Dėl pavojingų medžių S. Varpukauskienė teigė apvaikščiojusi kryžiaus kelius: kreipėsi į seniūniją, po to – į rajono Savivaldybę, ši raštą persiuntė Valstybinei miškų tarnybai.

Pernai rudenį Nasrėnuose apsilankė ir uosių būklę įvertino šios tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Benediktas Sauseris. Jis nustatė, kad vizualiai dauguma su S. Varpukauskienės sklypu besiribojančio miško medžių iš tikrųjų yra džiūstantys, kamienai prie žemės gerokai pažeisti puvinio. Atlikus bandomuosius gręžimus prie šaknies kaklelio, pasimatė, kad ir kamienų branduoliai, ir pagrindinės šaknys paveiktos puvinio. Anot B. Sauserio, tai – visoje Lietuvoje paplitusios uosių ligos – patogeninio grybo – pasekmė.

„Tokie medžiai iš tikrųjų neatsparūs, gali bet kada virsti, kartais tam nereikia nė menkiausio vėjo šuoro“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė specialistas.

Atlikus banduomuosius gręžimus paaiškėjo, kad kai kurie uosiai išpuvę ir kelia realią grėsmę.

B. Sauseris miško savininkui nusiuntęs raštą ir, anot jo, žmogiškai paprašęs pašalinti ligos pažeistus medžius, esančius per aukštį nuo S. Varpukauskienės žemės valdos ribų, taip pat – išvalyti miško valdos ribines linijas ir pastatyti riboženklius.

„Mūsų institucija negali kištis į privačių miškų savininkų reikalus, įsakinėti jiems ar taikyti sankcijas. Uosių puvinys tendencijos į kitus miškus išplisti neturi. Norėjau tik S. Vyšniauską įspėti, kad šiuo atveju iki nelaimės – tikrai tik vienas žingsnis“, – sakė B. Sauseris. Jo nuomone, jei miško savininkas nesirūpina, galbūt savo gyventojos bėda galėtų pasirūpinti seniūnija?

S. Vyšniauskas sergančių medžių kirsti, regis, bent kol kas nesiruošia. „Pajūrio naujienoms“ ką nors daugiau komentuoti jis atsisakė, tik pridūrė, kad pirmiau norėtų atlikti savo miško sklypo geodezinius matavimus, nusistatyti ribas, o S. Varpukauskienė tai daryti trukdanti, matininkų įbestus kuolus grasinanti išrauti.

Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vedėjas Dalius Vitkus taip pat tvirtino, kad konfliktinę situaciją išspręstų tikslus sklypų ribų nustatymas ir riboženkliai.

„Jeigu registrų centre yra įregistruotas 9 arų Sigitos Varpukauskienės sklypas, ir ji tokį valdo, savavališkai neužsiėmė daugiau, tai ir problemos nėra“, – sakė D. Vitkus.

Žalą atlygintų savininkas

Anot Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininko Algio Gaižučio, miško kirtimas Lietuvoje griežtai reglamentuojamas, tad nė vieno medžio savininkas negali nukirsti kada sumanęs. Jei gretimai esantis miškas auga jau seniai, tai savininkui teisės aktais leidžiama iškirsti į savo pusę iki 1,5 m pločio ribinę liniją.

Avarinius medžius tvarkyti privalo savininkas, kurio žemėje šie auga. Jeigu iniciatyvos imtųsi kiti, pavyzdžiui, seniūnija arba pati S. Varpukauskienė, reikėtų suderinti su savininku.

„Kiekvienas savininkas privalo prižiūrėti savo sklype augančius medžius. Jei nuvirs į kaimyno sklypą, už padarytą žalą medžių savininkas turės atsakyti, nebent būtų įrodyta, kad tai įvyko ne dėl avarinės būklės, o dėl nenugalimos jėgos – stipraus vėjo, škvalo ar panašiai. Tačiau tuomet reikėtų ekspertų, taip pat hidrometeorologų pažymos. Geriau kelią nelaimėms užkirsti iš anksto“, – sakė A. Gaižutis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas