Tremties žaizdos negyja

Prie paminklo lietuvių tautos kančioms atminti, nuskambėjo vaikų folkloro kolektyvo „Kitep“ muzikinė-literatūrinė kompozicija.

Anot renginio vedėjos Aušrinės Zulumskytės, praėjo 75 metai, kai, 1941-aisiais prasidėjus enkavėdistų areštams, į Sovietų sąjungos gilumą gyvuliniuose vagonuose iki 1952 metų išvežta 132 tūkstančiai nekaltų Lietuvos žmonių, 28 tūkstančiai jų žuvo.

Rajono meras Juozas Mažeika perskaitė Gedulo ir vilties dienai skirtą Panevėžio dramos teatro režisieriaus Juliaus Dautarto eilėraštį „Išėjusiems“. Būriui garbaus amžiaus kretingiškių, kurių likimus paženklino niekuo nepateisinama tremtis, telefonu atsiųstus linkėjimus nuo Krasnojarsko krašto Bogučanų rajone, kur su ekspedicija lankėsi prieš 10-metį, gyvenančių lietuvių perdavė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkė Valerija Žalienė.

„Į Bogučanų, Bolšaja Murta rajonus ištremti ir ten likę tautiečiai dėkojo už tai, kad jų nepamirštame, ir tuo pačiu patvirtino, jog mūsų Tėvynė brendo ir Sibiro toliuose“, – sakė V. Žalienė.

Istorikės Danguolės Gedgaudienės suorganizuotas renginys, skirtas Gedulo ir vilties dienai, įvyko ir Kretingos muziejaus Baltojoje salėje. Apie tremtį Lietuvos mastu kalbėjo rajono tarybos narys Vaidas Kuprelis, poetė Nijolė Rimkienė skaitė savo eiles, prisiminimais apie brolį Praną Benetį-Maželį, Žemaičių apygardos Kardo rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininką, patekusį į Salantų stribų pasalą ir 1948 m. žuvusį Didžiųjų Žalimų kaime, pasidalino Genovaitė Benetytė-Petkienė. Koncertavo Darbėnų gimnazijos Piliakalnio pagrindinio ugdymo skyriaus folkloro ansamblis „Keilelė“.

Už aktyvų dalyvavimą poezijos popietėje „Ištremti į Šiaurės naktį kraupią“, Kretingos muziejaus direktorės Vidos Kanapkienės padėkos raštais apdovanotos šio ugdymo skyriaus vedėja Kristina Balsevičienė, mokytojos ansamblio „Keilelė“ vadovės Laimutė Šiaulienė, Vida Jonauskienė ir visas ansamblio kolektyvas, o už dalyvavimą Gedulo ir vilties bei Lietuvos laisvės gyvėjų dienos muziejaus renginiuose – poetė N. Rimkienė. Ekspoziciją „Kretingos krašto istorija“ pristatė, apie tremtį ir rezistenciją Dvaro sodybos ūkvedžio name papasakojo D. Gedgaudienė.

---

Vien iš Kretingos rajono 1941-ųjų birželio 14–17 dienomis į Krasnojarsko ir Altajaus kraštus, Komijos ASSR buvo ištremtos 88 šeimos (311 žmonių). Iš viso 1941, 1945–1952 metais ištremta 930 šeimų (3 tūkst. 152 žmonės).

• Rašyti komentarą (0)