|
|
|
Teisme ietis sukryžiuos dar kartą
Kretingos rajono apylinkės teismas iš dalies patenkino statybų bendrovės „Lankstinys“ ieškinį – atsakovas „Kretingos komunalininkas“ šiai bendrovei turės sumokėti 43 tūkst. 639 Eur skolą ir padengti visas bylinėjimosi išlaidas – 812 Eur. Vienašališkus aktus pripažino Išgirdusi tokį verdiktą, įmonės „Kretingos komunalininkas“ direktorė Renata Surblytė neslėpė apmaudo. „Esame nepatenkinti tiek mes, tiek Būsto ir energijos taupymo agentūros atstovai, tačiau rankų nenuleidžiame, sprendimą skųsime aukštesnės instancijos teismui“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė ji. Bendrovė „Lankstinys“ procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal parengtą investicinį planą, pagal Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) katalogą ir „Kretingos komunalininko“ parengtą darbų kiekių specifikaciją pirko Kretingos miesto Vilniaus g. namo Nr. 10 renovacijos darbus – pasiūlė jų įkainius, laimėjo konkursą ir 2014 m. kovą sudarė rangos darbų sutartį. Parengus pastato techninį projektą, rangovo atstovų tikinimu, „Kretingos komunalininkas“ buvo informuotas, kad investicinis projektas ir pagal jį parengta techninė specifikacija neatitinka faktinių darbų kiekių, todėl prašė ieškoti finansavimo papildomai numatytiems darbams. „Kretingos komunalininkas“ pinigų klausimus spręsti pažadėjo, o, kad nenukentėtų gyventojų interesai, rangovą ragino darbus vykdyti kuo skubiau. Visus specifikacijoje ir sutartyje numatytus darbus „Lankstinys“ įvykdė ir pateikė statybos darbų priėmimo-perdavimo aktus. Kadangi darbus „Kretingos komunalininkas“ faktiškai priėmė, tačiau jų nepasirašė ir jokių pastabų nenurodė, todėl įforminta buvo vienašališkai pasirašytais aktais. Teisme konstatuota, kad „Lankstinys“, atsakovo sutikimu, atliko darbų už 43 tūkst. 639 Eur, o šis už juos neatsiskaitė. Teismas akcentavo, kad „Kretingos komunalininkas“ neturėjo teisės nepriimti atliktų darbų ir už juos rangovui nesumokėti, o nepasirašydamas aktų privalėjo nurodyti to priežastis. Jeigu atsisakymas nepagrįstas, rangovas galėjo pasirašyti vienašališkai – tokie aktai juridinę galią turi. Atsakingos tarnybos vertinimas – nė motais Tačiau „Kretingos komunalininko“ atstovų nuomone, šiuo atveju vienašaliai aktai nėra ir negali būti laikomi galiojančiais, nes pats rangovas juos koregavo, teikė naujas redakcijas, taip paneigdamas, kad pirminiams aktams suteikė vienašalių aktų galią, ir kartu patvirtindamas, kad bandomi aktuoti darbai nebuvo faktiškai atlikti visa jo nurodyta apimtimi. Su ieškiniu įmonė nesutinka, atsisakymą mokėti už rangovo pirkimo metu neįvertintus darbų kiekius motyvuoja tuo, kad rangovas dėl kiekių kreipėsi tik įpusėjus stogo dangos keitimo darbams, kai danga jau buvo nuardyta. Buvo aišku, kad „Lankstinys“ nuo pat pradžių teisingai suprato, kad perkama pastato renovacija kaip visuma – rengdamas techninį darbo projektą nurodė, kad atnaujinamas visas namas, o ne atitinkami kiekiai, išreikšti kvadratiniais metrais, neišskyrė nerenovuotinų pastato dalių. Imtis konkrečių veiksmų, siekiant atsisakyti objekto, rangovas galėjo iškart parengus techninį darbo projektą, o ne pradėjus vykdyti darbus. Žala ir teisinės pasekmės nutraukiant sutartį pradžios stadijoje būtų mažesnės negu yra dabar. „Mūsų nuomone, rangovas sąmoningais veiksmais siekė padidinti už darbus gautiną sumą: pasiūlė mažiausią kainą ir laimėjo konkursą, o darbų proceso metu reikalavo sumokėti papildomai. Po organizuotų susirinkimų ir patys gyventojai pateikė skundą FNTT, nurodydami, kad iš jų neteisėtai reikalaujama papildomų pinigų už jau nupirktus darbus“, – teigė R. Surblytė. Anot jos, teismas visiškai neatsižvelgė į raštu pateiktą Viešųjų pirkimų tarnybos ginčo klausimo vertinimą, kuriuo buvo teigiama, kad rangovas, pasirašydamas rangos darbų sutartį, turėjo įvertinti sutarties sąlygą, kad techninėje specifikacijoje pateikti darbų kiekiai yra orientaciniai, preliminarūs ir projektavimo metu gali skirtis. Kadangi pirkimo objektą sudarė ne tik rangos darbai, bet ir jų techninio darbo projekto parengimas, rangovas turėjo prisiimti riziką dėl projektavimo metu paaiškėjusių konkrečių darbų kiekių neatitikimo. Direktorės žodžiais, 2015 metų rudenį pakartotinai rangovo iniciatyva keltas darbų kiekių neatitikimo klausimas ir, siekiant gauti objektyvią poziciją, kreiptasi į Būsto energijos taupymo agentūrą bei į Aplinkos ministeriją. „Beprecedentei situacijai spręsti pasiūlyta keisti investicijų planą, didinant jame nurodytą rangos darbams skirtą sumą ir gauti gyventojų pritarimą šiems pakeitimams. Šiuo tikslu buvo organizuotas susirinkimas, kuriame gyventojai kategoriškai nesutiko su siūlomu sprendimu. Organizuojant susirinkimą paraleliai buvo kreiptasi į Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu išaiškinti tokio elgesio varianto teisėtumą. Gautas Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymas tik patvirtino „Kretingos komunalininko“ poziciją, kad darbų kiekius rangovas turėjo galimybę įsivertinti rangos darbų konkurso metu nuvykęs į objekto vietą, juolab kad sutartyje kiekiai buvo apibrėžti tik kaip preliminarūs. Išties apmaudu, kad teismo sprendime nėra atsižvelgta į Viešųjų pirkimų tarnybos, kaip kompetentingos insitucijos teikti išaiškinimus viešųjų pirkimų vykdymo klausimais, poziciją“, – sakė R. Surblytė.
|
|
