Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Skleidžia žinią apie šventąjį Antaną

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2016-06-10
Pernai restauruotas Kretingos bažnyčios Šv. Antano altorius pagal populiarumą yra laikomas antras po Paduvos Italijoje.

Atrodo, ką naujo dar galima rasti apie mūsų miesto globėją – šventąjį Antaną Paduvietį, kurio garbei jau kelis šimtmečius vyksta Kretingą visoje Lietuvoje išgarsinę atlaidai, o paties šventojo paveikslas garsėja stebuklais ir votais. Tačiau elektroninės enciklopedijos sudarytoja Kretingos M. Valančiaus viešosios bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Jolanta Klietkutė iš vienuolynų bei tarpukario archyvų suranda ir į dienos šviesą iškelia vis naujų detalių bei faktų.

– Jolanta, pernai elektroninėje enciklopedijoje kaupėte žinias apie Kretingos dvarą, o šiemet susitelkėte ties Kretingos bažnyčia ir pranciškonų vienuolynu. Ar tai susiję su pradedamu švęsti mūsų bažnyčios 400 metų jubiliejumi?

– Mūsų parapija nuo seno neįsivaizduojama be šventojo Antano. Jam skirtas altorius ir votai, greta esanti skulptūrinė kompozicija, atlaidų tradicija, duonos dalijimo paprotys. Ligi šiol visa medžiaga apie visa tai buvo padrika, todėl reikia ją susisteminti, o šiuolaikinės bibliotekos technologijos leidžia visą informaciją perkelti į virtualią erdvę, kad būtų prieinama kiekvienam besidominčiajam.

Nuolatos atrandu vis naujų datų, faktų, įvykių iš tarpukario spaudos, bibliotekos ir Kretingos muziejaus archyvų, taip pat pasinaudoju Lenkijos archyvais bei paveldo šaltiniais, – ir taip po kruopelytę papildau jau anksčiau sukauptą medžiagą.

– Kas, sisteminant medžiagą, jus pačią labiausiai nustebino? Apibūdinkite, ką istoriniuose lobynuose naujo iškapstėte, ko ligi šiol dar nežinojote apie Kretingą ir šventąjį Antaną?

– Man netikėti buvo keli atradimai: svarbiausias – tai, kad šv. Antanui skirtą varpą prieškariu liejo dukart, o trečiąkart – dar sovietmečiu. Kitas atradimas – nepelnytai primiršta skulptūrinė grupė „Šv. Antano duona“, esanti po altoriumi, tačiau kuo geriausiai atspindinti, kaip kilo šv. Antano duonos dalijimo tradicija. Trečiasis netikėtumas buvo tai, kad Kretingos šv. Antano paveikslas pagal populiarumą buvo antrasis pasaulyje po Paduvos, o Kretingoje jam skirti atlaidai gyvuoja šimtmečius, – sovietai juos buvo uždraudę, tačiau 1999 m. atgaivino tuometinis klebonas Gediminas Numgaudis.

Beieškodama informacijos apie Kretingos bažnyčią, aptikau, kad jos vitražus 1937 m. pagamino kunigas Juozas Paulauskis (1891–1972) iš Varlaukio: pirko Belgijoj pagamintą stiklą, pats pjaustė vaizdus ir juos įstiklino. Jis taip pat vitražais papuošė ir Salantų bažnyčią.

Klebono Bronislovo Burneikio rūpesčiu buvo nulieti ir 1985 m. į bokštą įkelti trys varpai, mažiausias iš jų (nuotr. centre) – Šv. Antano varpas. Varpai skambėjo iki 2007-ųjų, dabar jie tapę bažnyčios istorijos dalimi.

– Pernai Šv. Antano altorius buvo restauruotas, – ir šventajam, ir altoriui, kaip viso miesto meno vertybei, buvo skirtas nemažas visuomenės dėmesys. Priminkite skaitytojams, kuo ypatingas altoriuje įmontuotas paveikslas.

– Šiame paveiksle yra sugretinti 2 labai skirtingi ikonografiniai šv. Antano vaizdavimo tipai: Kūdikėlio Jėzaus vizija ir stebuklas su Švč. Sakramentu. Visoje Europoje dažniausiai buvo vaizduojamas šv. Antano regėjimas, kai jam, besimeldžiant vienumoje pas draugą, ant rankų nusileido Kūdikėlis Jėzus, ir juos išvydo paslapčia pro langą pažvelgęs šeimininkas.

Kita scena vaizduoja kitatikio atsivertimą: „Jeigu tu, Antanai, įrodysi, kad Švč. Sakramentas yra Kristaus Kūnas, aš išsižadėsiu erezijos“, – kreipėsi jis į šventąjį. Sutartą dieną susirinko smalsuolių minia, ir kai Antanas išnešė Švč. Sakramentą, prieš jį suklupo iš bado nusilpęs asilas, nors tą pačią akimirką kitatikis jam papylė avižų. Mūsų paveiksle šios abi scenos papildo viena kitą.

Prie Šv. Antano paveikslo prieškariu žmonės rengdavo piligriminius žygius, plaukdavo Nemunu ligi Klaipėdos, iš ten ateidavo pėsčiomis ir pernakt gulėdavo kryžiumi arba eidavo keliais aplink jį. Altoriaus šonai buvo nukabinėti votais, – aukso ar sidabro juvelyrų dirbiniais, padėkos ženklais už išgydymą.

Sovietų laikais daug brangesnių ir gražesnių votų tiesiog dingo. Lietuvoje votus žmonės aukoja tik Aušros Vartų Marijai.

– Pasidalinkite žiniomis apie tai, kad šv. Antanui Kretingoje dar buvo nulietas ir varpas, kurio kretingiškiai dešimtmečiais siekė atkakliai, su žemaitišku užsispyrimu.

– Pirmąkart 1931-aisiais, kada buvo minimos šv. Antano 700-osios mirties metinės, parapijoje buvo renkamos aukos varpui, bet jos plaukė itin lėtai. Antrąkart 1938 m., per Lietuvos krikšto 550 metų sukaktį, švenčiamą rugpjūtį per Porciunkulę, norėta paminėti varpo gaudesiu. Tačiau šiai progai vėlgi nesuspėta. Tuomet rugsėjis Kretingos parapijoje buvo paskelbtas šv. Antano mėnesiu ir per jį intensyviai renkamos aukos šv. Antano varpui. Didžiausią auką – 1,5 tūkst. litų – tuomet paaukojo Kretingos apskrities notaras Jonas Kentra, gausiai prisidėjo ir Amerikos lietuviai.

Suradau naują informaciją, kad 1938-ųjų lapkritį jubiliejinis Lietuvos krikšto proga liedintas Šv. Antano varpas buvo užsakytas Paryžiuje Armand Blanchet fabrike. Nuliedintas buvo 1939-ųjų kovą, svėrė 1,6 t. Darbas kainavo 40 tūkst. frankų, arba 6,8 tūkst. litų, transportavimas – 500 Lt, muito mokesčiai – 3,2 tūkst. Lt. Tuometinis klebonas Leonas Jocas kreipėsi net į prezidentą A. Smetoną ir finansų ministrą, kad sumažintų muito mokestį, bet jam buvo atsakyta neigiamai.

Varpas iš Paryžiaus keliavo jūra iki Klaipėdos uosto. Tik neaišku, kada jis buvo įkeltas į bažnyčios bokštą. Žinoma tik, kad 1940-ųjų pradžioje jau tikrai skambėjo, deja, neilgai, nes žuvo per 1941-ųjų birželio gaisrą.

Vis dėlto Šv. Antano varpas suskambo po 44 metų, kai 1985 m. į Kretingos bažnyčios bokštą buvo įkelti 3 nauji varpai, kuriuos Kadagynės kaime, prie Darbėnų, nuliedino savamoksliai meistrai, vadovaujami tuometinio klebono Bronislovo Burneikio. Varpų amato paslapčių klebonas mokėsi garsiojoje Vokietijos varpų liejykloje „Schilling“. Mažiausias iš varpų, svėręs 0,9 t, buvo dedikuotas šv. Antanui.

Šis varpas Kretingai tarnavo 22 m., tačiau jo svambalas mušė vienoda trajektorija, ilgainiui metalas įskilo ir sueižėjo. 2007 m. visi varpai buvo nukelti ir pastatyti bokšte kaip bažnyčios istorijos simboliai.

Kraštotyrininkė ir elektroninės bibliotekos sudarytoja Jolanta Klietkutė atranda vis naujų faktų apie Kretingos bažnyčios istoriją.

– Pirmadienį, per Šv. Antano atlaidus, bažnyčioje tradiciškai bus pašventinti ir parapijiečiams dalinami maži duonos kepalėliai, kurių kasmet paaukoja bendrovė „Klaipėdos duona“. Kuo ši tradicija susijusi su skulptūra, esančia greta Šv. Antano altoriaus?

– Skulptūrinė grupė vaizduoja 4 asmenis. Svarbiausias iš jų – šv. Antanas, pavaizduotas vilkintis pranciškono abitą: kaire ranka jis glėbyje laiko Kūdikėlį Jėzų, kuris prilaiko pintinę su duonos kepalėliais, o dešinę tiesia priešais jį klūpančiai moteriai, glaudžiančiai prie savęs mergaitę. Jos abi – basos, vilkinčios skurdžiai.

Yra žinoma, kad ir gyvas būdamas Antanas garsėjo pamokslais ir stebuklais, todėl pas jį plaukdavo minios žmonių. Aukas ir pinigus, kuriuos jam sunešdavo maldininkai, jis išdalindavo vargšams, todėl šias aukas ilgainiui ir buvo pradėta vadinti šv. Antano duona. Duonos dalijimas yra evangelinis simbolis, primenantis, kad Jėzus laužė ir dalijo duoną savo mokiniams. Pasakojama, kad šv. Antanas pats eidavo per žmones, dalindamas jiems duoną.

Skulptūrinę grupę pagamino žinomas XIX a. antros pusės Italijos skulptorius Josef Rifesser, – jis yra pasirašęs ant postamento. Išsiaiškinau, kad ąžuoliniai šio meistro darbai taip pat puošia ir Panevėžio Kristaus Karaliaus katedrą.

---

Prieš Šv. Antano atlaidus, parapijai pradedant švęsti Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios 400 metų jubiliejų, dienos šviesą išvydo naujas parapijos leidinys „Šv. Antano žinia“, kurį sudarė broliai pranciškonai bei pranciškonai pasauliečiai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas