|
|
|
Saulė – ir draugė, ir pasalūnė
Vasarą malonumų pažeria saulė: ne tik šildo, bet ir gamina žmogaus organizmui taip reikalingą kaulus stiprinantį vitaminą D, bronziniu atspalviu pagražina kūną. Tačiau specialistai vis primena, kad mėgautis saule reikia saikingai. Rizikingiausia – rausvaplaukiams, mėlynakiams Anot Kretingos visuomenės sveikatos biuro specialistės Karolinos Skominienės, žmogų veikiantys ultravioletiniai UVA ir UVB spinduliai skiriasi bangų ilgiu – kuo ilgesni, tuo pavojingesni. UVA spinduliai gilesnius odos sluoksnius žaloja lėčiau, todėl poveikis pastebimas tik po kelerių metų. Šie spinduliai sukelia staigų įdegį, mažina odos elastingumą ir skatina senėjimą bei kataraktą. UVB spinduliai greičiau pakenkia, didina melanomų atsiradimo riziką. „Tyrimais įrodyta, kad apie 80 procentų saulės sukeltų odos pažeidimų atsiranda vaikystėje ir paauglystėje, tačiau jų padariniai išryškėja tik po 20 ar 30 metų“, – sakė K. Skominienė. Jos teigimu, įdegis yra apsauginė organizmo reakcija į saulės spindulių poveikį. Besigindama nuo spindulių, oda išskiria tamsiu pigmentu nudažantį melaniną, neleidžiantį spinduliams prasiskverbti į gilesnius odos sluoksnius. Jeigu saulėje būnama per ilgai, melaniną gaminančių ląstelių veikla sutrinka, o tai gali išprovokuoti melanomą – odos vėžį. Didesnę riziką turi šviesios odos, raudonplaukiai, mėlynakiai, taip pat žmonės, turintys itin daug apgamų, ne sezono metu atostogaujantys šiltuose kraštuose. Ragina ranka nenumoti Nustatyta, jog saulės spinduliai pavojingiausi nuo 10 iki 15 val. „Pastaraisiais metais daug kalbama, kad būtina naudoti apsauginius kremus nuo saulės, tačiau nemažai gyventojų į tai moja ranka, kiti, tepdami kremą, labai taupo. Specialistų nuomone, nuo vaikystės naudojant apsaugines priemones, tikimybė susirgti odos vėžiu sumažėja 70 procentų. Tačiau nereiškia, kad išsitepus ultravioletiniai spinduliai odos nepasieks – nedidelė jų dalis geba prasiskverbti ir pro kremus, ir pro drabužius“, – sakė specialistė. Anot jos, apsauginės priemonės gerai apsaugo nuo UVB spindulių, bet silpnai gina nuo UVA. Ant kremo pakuočių nurodytas apsugos nuo saulės filtras (SPF) nurodo tik apsaugos nuo UVB spindulių laipsnį. „Perkant kremą, geriausia rinktis tokį, kuris apsaugotų ir nuo UVB, ir nuo UVA pavojingų saulės spindulių. Šalia SPF žymimas skaičius nurodo, kiek galima būti saulėje, nenukenčiant nuo UVB spindulių“, – paaiškino K. Skominienė. Deginimosi trukmė, specialistės teigimu, priklauso nuo odos tipo, o kremu būtina pasitepti kiekvieną kartą išsimaudžius ar nusišluosčius rankšluosčiu, net jeigu kremas atsparus vandeniui. „Atsižvelgiant į tai, kad žmonės kremo tepasi nepakankamai, dermatologai mūsų klimato sąlygomis rekomenduoja veidui ne mažesnio kaip 50 SPF kremą, kūnui – 20–25. Šiltuosiuose kraštuose kūnui reikėtų kur kas stipresnio kremo. Ypač vasarą odą būtina gausiai drėkinti, nes saulės atakos ją stipriai išdžiovina. Šiltą dieną normaliai skysčių pusiausvyrai palaikyti reikia išgerti daugiau negu 2 litrus skysčių – geriausia vandens, natūralių negazuotų gėrimų, vaistažolių arbatų, valgyti daugiau sultingesnių vaisių ir daržovių“, – sakė K. Skominienė. Saulės smūgis ir kiti pavojai Ką daryti nudegus saulėje? Pasak specialistės, pirmoji pagalba – neriebiais losjonais, uždegimą slopinančiais tepalais su hidrokortizonu, o jei po ranka jų nėra, liaudiškomis priemonėmis, tokiomis, kaip jogurtas, varškė, vėsinti nudegusias odos vietas. Tinka ir šalti kompresai, bet tik ne ledas, kuris situaciją tik pablogintų. „Jei nudegė didelis plotas ir iškilo pūslės, oda šlapiuoja, reikėtų kreiptis į gydytoją, kad išrašytų vaistų, padedančių ląstelėms regeneruotis. Ekstremaliais atvejais prireiks net antibiotikų, kad būtų išvengta antrinės bakterinės infekcijos“, – sakė K. Skominienė. Tačiau odos nudegimai – ne vienintelis pavojus, per ilgai užsibuvus kaitroje. Ne mažiau saugotis, ypač kai nedėvimi galvos apdangalai ir kokybiški saulės akiniai, reikia ir šilumos smūgio, pažeidžiančio smegenis. Pirmieji simptomai – ima skaudėti ar svaigti galvą, dingsta koordinacija, mirga akyse, gali „užgulti“ ausys, pykina, juntamas troškulys. Patyrus šilumos smūgį, nukentėjusįjį reikia kuo skubiau vėsinti – apšlakstyti vandeniu, o geriausia – suvynioti į šaltame vandenyje sudrėkintą antklodę, duoti gerti kuo daugiau skysčių. Turintiems širdies ar kraujagyslių negalavimų karštomis dienomis apskritai rekomenduojama būti pavėsyje, nedirbti sunkių fizinių darbų, mat nuo didelio krūvio netenkama daugiau skysčių, labai apkraunama širdis – gali prasidėti stenokardijos priepuolis, širdies nepakankamumas ar hipertenzinė krizė. |
|
