Kad senatvė būtų sėkminga

„Ištyrus beveik pusę milijono amerikiečių ir įvertinus jų bendrą gerovės jausmą, mokslininkai pamatė, kad žmonės gerai jaučiasi, kai jiems 18–21 m., paskui savijauta blogėja ir 53–55 m. pasiekia dugną, kai žmonės jaučiasi blogiausiai gyvenime. Įdomiausia tai, kad po to pasitenkinimas vėl ima kilti ir net viršija pradinį jausmą. Vadinasi, kai tau 85-eri, jautiesi geriau negu 18-os“, – įsitikinęs gydytojas-psichoterapeutas, Lietuvos kognityviosios ir elgesio terapijos draugijos viceprezidentas dr. Julius Neverauskas, besigilinantis į sveiko ir liguisto senėjimo galimybes.

„Senėjimas, nors man labiau patiktų žodis „amžėjimas“ – tai biologinių, psichologinių ir socialinių pokyčių visuma, kuri atsiranda bėgant laikui. Šiuo metu mes žinome, kad laikas turi vieną kryptį, ir tas, kas gimė, – sensta ir miršta“, – sakė J. Neverauskas.

Manoma, kad senėjimas kliniškai prasideda nuo 65 metų, tačiau gydytojas siūlo neskubėti tokio mažiaus žmonių vadinti senais. Jo teigimu, žmonės nuo 65 iki 75 metų turėtų būti vadinami pagyvenusiais, nuo 75 iki 85 metų – senyvais, ir tik po 85 metų žmogų galima vadinti senu.

„Žinoma, yra funkcijų, kurios pradeda senti vos žmogui lytiškai subrendus. Pavyzdžiui, mūsų pažintinės funkcijos, informacijos perdirbimo greitis ima blogėti nuo 20 metų, tačiau mūsų išmintis su metais tik auga, ir vyresni, net seni žmonės gali pasižymėti labai gerais protiniais gebėjimais. Be to, senstant mes išmokstame efektyviau naudoti resursus ir geriau prisitaikome prie aplinkos“, – kalbėjo J. Neverauskas.

Vis dėlto vyresnio amžiaus žmonės kenčia dėl keleto sutrikimų, kurie ypač mažina jų gyvenimo kokybę. Pirmiausia tai – jutimų pokyčiai: jie blogiau mato ir blogiau girdi, tampa mažiau judrūs ir mažiau stabilūs, kenčia nuo inkontinencijos arba šlapimo, išmatų nelaikymo, atminties sutrikimų.

Senėjimo paradoksas

„Šiuo metu Lietuvoje yra beveik 19 proc. žmonių per 65 metus ir tai beveik pusantro karto daugiau negu jaunuolių iki 15 metų, o vienas iš 200 žmonių Lietuvoje yra vyresnis negu 95 metų“, – statistika dalijosi J. Neverauskas.

Vyrų Lietuvoje, psichoterapeuto teigimu, – gerokai mažiau negu moterų: vienam stipriosios lyties atstovui per 65 m. tenka dvi moterys, per 85 m. – 3 moterys.

„Apie 55 proc. vyrų per 85 m. yra vedę ir tik 15 proc. tokio amžiaus moterų – ištekėjusios, todėl galima sakyti, kad 85 metų amžiaus vyrams atsiveria puikios galimybės, – juokavo gydytojas. – Bloga žinia yra ta, kad pagal gyvenimo trukmę mes esame 85 vietoje pasaulyje ir daugiausia tai lemia būtent maža vyrų gyvenimo trukmė. Blogiausia, jog jie patys linkę tą gyvenimo trukmę mažinti.“

Vis dėlto, gydytojo duomenimis, išsivysčiusiose valstybėse 78 proc. senyvo amžiaus žmonių savo sveikatą ir būklę vertina kaip puikią arba labai gerą, nors pusė iš jų serga arterine hipertenzija, širdies ligomis, artritu. Tai susiję su įdomiu fenomenu, vadinamuoju senėjimo paradoksu.

„Nors turi daug bėdų ir praradimų, problemų ir sutrikusių funkcijų, vyresni žmonės jaučiasi geriau, nes jų atmintis išfiltruoja blogus dalykus, antra – jie jaučia, kad jų laikas ribotas, ir tai leidžia iškelti pačius svarbiausius dalykus į pirmą vietą, nustojant erzintis dėl smulkmenų, – teigė J. Neverauskas. – Vyresni žmonės daug geriau tvarkosi su savo emocijomis, kurios verčia mus kentėti, ir dėl to daug geriau jaučiasi.“

Mažiau valgyti ir daugiau gerti

Senatvė pasaulyje vis dar apraizgyta daugybės mitų, kad ir manymo, jog seni žmonės nesugeba mokytis, prisitaikyti ar nėra kūrybingi.

„Puikus tai paneigiantis pavyzdys – Johanas Volfgangas Gėtė, buvęs aktyvus iki pat gyvenimo galo, o paskutinę „Fausto“ dalį parašęs metai prieš savo mirtį, 82-ejų“, – priminė J. Neverauskas.

Anot jo, vyresni žmonės daug rečiau jaučia liūdesį, nerimą, net ir jų depresijos reiškiasi kitaip – ne psichologiškai, bet somatiškai – jie jaučia skausmus.

„Kalbant apie protinius gebėjimus, galioja auksinė taisyklė – naudok arba prarasi, – sakė psichoterapeutas. – Protinius gebėjimus mažina somatinės ligos: širdies nepakankamumas, deguonies trūkumas, taip pat – nepakankama mityba, ypač vitamino B12 trūkumas.“

Pažintines funkcijas labai pagerina fizinis aktyvumas, kuriantis pasitikėjimo savimi, gerovės jausmą. Svarbios visos keturios fizinių pratimų rūšys: didinantys ištvermę, judrumą, lankstumą, balansą ir jėgą.

„Vyresniame amžiuje itin svarbi mityba, susidedanti iš septynių paprastų taisyklių, kurios užtikrina gerą funkciją: privalome mažinti suvartojamų kalorijų kiekį ir neapkrauti organizmo.

„Tai – būdas stabdyti senėjimą. Sumažinus kalorijas iki 60–70 proc. įprastos dienos normos, mūsų gyvenimo trukmė pailgėtų 30–40 proc.“, – senėjimo proceso stabdymo paslaptimis dalijosi gydytojas.

Anot jo, svarbu vartoti tik turtingą maistą, mažinti sočiųjų riebiųjų rūgščių kiekį, gauti pakankamai baltymų, skaidulų ir bakterijų, patenkinti vitaminų ir mineralų poreikį, valgyti pakankamai citrusinių vaisių, riešutų ir sėklų, nevengti antioksidantų – spalvotų daržovių.

„Privalome gerti pakankamai skysčių – vyresniems žmonėms tai labai svarbu, nes jie ima prasčiau jausti, kad jiems trūksta vandens. Dar blogiau užsinorėjus gerti pasirinkti kavą, alų, arbatą arba sultis. Visi šie gėrimai tik dar labiau dehidratuoja“, – paaiškino J. Neverauskas.

Tikėti aukštesne jėga

Gydytojas įsitikinęs, kad žmonės sensta labai skirtingai: „Amžius gali būti biologinis, kalendorinis, psichologinis ir socialinis. Kalendorinis amžius beveik nieko nepasako apie žmogų, ne visada iškalbingas ir biologinis amžius, nes biologiniai pokyčiai gali būti dideli, bet psichologiniai ir socialiniai – maži.“

Svarbu ir žmogaus psichologinis amžius – tai, kaip mes suvokiame save, pasaulį, kitus žmones, bei socialinis – kaip mes dalyvaujame socialiniame gyvenime ir kaip bendraujame.

„Šiuo metu pasaulyje aktyviai plinta sėkmingo senėjimo koncepcija. Sėkmingai senstantis žmogus yra tas, kuris neturi funkcionalumą mažinančių ligų, pasižymi aukštomis pažintinėmis funkcijomis, fiziniu aktyvumu, aukštu socialiniu įsitraukimu. Visa tai susiveda į pasitenkinimą gyvenimu ir laimės pojūtį“, – kalbėjo J. Neverauskas.

Apie 30 proc. sėkmingo senėjimo užtikrina genai, tačiau tam, kad sentume sėkmingai, psichoterapeutas pataria daug skaityti, spręsti uždavinius ir kryžiažodžius, žaisti kompiuterinius žaidimus.

„Ne mažiau svarbu, kad mūsų protas veiktų išvien su emocijomis ir kad būtume dvasingi – tai nereiškia, kad būtinai turime tikėti Dievu, tačiau jeigu mes suvokiame, kad yra kažkas daugiau negu mūsų fiziologija ir psichologija, būsime sveikesni“, – įsitikinęs J. Neverauskas.

• Rašyti komentarą (2)