Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Konferencijoje pravėrė „Anapilio“ duris

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2016-05-31

Palangoje įvykusios konferencijos „Medinio paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“ ir ją pratęsusių praktinių užsiėmimų su tautodailininku Linu Žulkumi dalyviams duris trumpam atvėrė restauruojama įspūdingo silueto medinė Palangos vila „Anapilis“.

Savo įžvalgomis apie medinio paveldo išsaugojimą ir atgaivinimą Palangos Kurhauzo salėje dalijosi mokslininkai, paveldosaugininkai, istorikai.

Kultūros paveldo objektų savininkus, restauratorius, architektus, istorikus ir paveldosaugininkus sukvietusioje konferencijoje specialistai aptarė kultūros paveldo, ypač –medinio, priežiūros ir tvarkymo svarbą, paveldo reikšmę vietos gyventojams ir Palangos miesto svečiams. Konferencijos dalyvius pasveikino Palangos miesto savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus ir kultūros viceministras Romas Jarockis.

„Galime pasidžiaugti, kad Palangoje jau restauruotas Kurhauzas, Tiškevičių rūmai, kuriuose veikia Gintaro muziejus, sutvarkytas Birutės parkas, baigiama restauruoti legendinė vila „Anapilis“, o eilėje laukia dar ne vienas kultūros paveldo objektas, kuriuose planuojami tvarkybos darbai“, – sakė Palangos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Litvinienė, konferencijoje aptarusi kultūros paveldo apsaugą Palangos mieste, savivaldos ir vietos bendruomenių vaidmenį, įvykusius ir vykdomus projektus – 2013 m. Europos paveldo dienų renginius „Grafų Tiškevičių epochos ženklai Palangoje“ bei pažintinį turą „Tiškevičių bulvaras“, atveriantį grafų Tiškevičių epochos nekilnojamojo kultūros paveldo ir gyvenimo būdo ženklus Palangoje.

Apžvelgė geruosius pavyzdžius

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė savo pranešime „Kultūros paveldas kaip plėtros išteklius“ taip pat pabrėžė bendradarbiavimo tarp įvairių socialinių partnerių – kultūros paveldo objektų savininkų, įmonių, architektų, kontroliuojančių įstaigų – svarbą.

„Kultūros paveldas nėra atsinaujinantis išteklius, todėl svarbu jį tinkamai saugoti ir tvarkyti. Kiekviena intervencija turi tik padidinti kultūros paveldo objekto vertę, bet ne ją sumenkinti“, – teigė D. Varnaitė, pateikusi geruosius tinkamai tvarkomų kultūros paveldo objektų pavyzdžius iš visos Lietuvos: Gačionių buvusio dvaro sodyba, Paliesiaus, Jakiškių, Dautarų dvarų sodybos, buvę pirklių sandėliai ir Skerdyklos pastatų kompleksas Klaipėdoje, Hugo Šojaus, Liubavo, Abromiškių dvarų sodybos, Sedos vandens malūnas.

Direktorė paminėjo ir kultūros paveldo vertės menkinimo banalizacijos atvejį Mielagėnų Šv. Jono krikštytojo bažnyčioje Ignalinos rajone.

Apžiūrėjo „Anapilį“

Bendrovės „Šiltas namas“ architektas Igoris Pasko konferencijos dalyviams pristatė vilos „Anapilis“ restauravimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams projektavimo darbus, atliktus istorinius, konstrukcijų tyrimus. Apie projekto įgyvendinimą bei atliktus vilos restauravimo darbus kalbėjo bendrovės „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas. Pagal Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo 2009-2014 m. periodo Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimo ir atgaivinimo programą finansuojamo projekto „Vilos „Anapilis“ restauravimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“, kurį vykdo Palangos miesto savivaldybės administracija, bendra vertė – 874 tūkst. 458 eurai, paramos suma siekia 699 tūkst. 566 eurus.

Atgimusiame „Anapilyje“ įsikurs Palangos kurorto muziejus, kurio direktoriaus Jūračio Viktoro Liachovičiaus bei bendrovės „Pamario restauratorius“ direktoriaus pavaduotojo statybai Algimanto Zokaičio vedami konferencijos dalyviai ir apžiūrėjo restauruojamą vilą.

Anot jų, pagrindinis projekto tikslas – gerinti visuomenės požiūrį ir didinti supratimą apie kultūros paveldą, jo reikšmę ir svarbą, siekiant jį išsaugoti ir perduoti ateities kartoms, todėl sprendimas viloje įkurti muziejų – ne atsitiktinis.

Aptarė tvarkybos galimybes

Antrąją konferencijos dalį pradėjo Vilniaus dailės akademijos lektorė Maja Ptašek, pasidalinusi pranešimu apie Palangos architektūros stiliaus ypatumus Lietuvos kurortų – Druskininkų, Neringos, Smiltynės, Girulių, Varėnos – kontekste bei tyrusi Palangos medinės architektūros tapatumą Baltijos regionų kurortų – Jūrmalos, Narva Joesuu, Sestrorecko – kontekste, pateikdama įdomių istorinių faktų, archyvinių nuotraukų, pasiūlymų dėl Palangos kultūros paveldo objektų saugojimo.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Apskaitos, paveldotvarkos planavimo skyriaus vedėja Bronislava Raupėnienė kvietė susipažinti su privačių kultūros paveldo objektų tvarkybos galimybėmis, pristatė tvarkybos darbų rūšis bei dokumentus, reikalavimus atliktų darbų išlaidų kompensavimui gauti.

„Pastarąjį dešimtmetį – 2006–2015 metais – kompensacijos išmokėtos 69 privačių kultūros paveldo objektų savininkams arba valdytojams: 22-jų dvarų, 13-kos sakralinių objektų – katalikų, evangelikų liuteronų, stačiatikių, 6 malūnų, 28-ių gyvenamųjų namų, butų, pramoninių ir kitos paskirties pastatų savininkams“, – sakė B. Raupėnienė.

Pristatė unikalų tyrimų centrą

Kauno technologijos universiteto Architektūros istorijos ir paveldo tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Rasa Bertašiūtė kalbėjo apie medinio kultūros paveldo saugojimo ypatumus – medinę architektūrą, autentiškumo išsaugojimą, tyrimų svarbą bei tradicinius amatus. R. Bertašiūtė taip pat pristatė Medinio paveldo konservavimo, tyrimų ir mokymo centrą, kurio bazės – buvusio Aristavėlės dvaro rūmų pastato – tvarkybos darbai bus užbaigti iki 2016 metų pabaigos.

„Šis centras vienintelis Lietuvoje atliks kompleksinius taikomuosius medinės architektūros tyrimus, – teigė mokslininkė. – Jame bus vykdomi inovatyvūs neardomieji kultūros paveldo tyrimai, naudojant šiuolaikines technologijas, o centro darbuotojai teiks praktines konsultacijas medinių paveldo objektų savininkams bei valdytojams, informuos visuomenę apie kultūros paveldo tyrimų reikšmę, svarbą ir reikalingumą.“

---

• Į Kultūros vertybių registrą įrašytas 121 Palangos kultūros paveldo objektas.

• Objektai pagal statusą: 17 – kultūros paminklai; 46 – valstybės saugomi objektai; 57 – registriniai (įrašyti į registrą) objektai. Pusė paveldo objektų priklauso privatiems valdytojams.

• Iš Palangos miesto savivaldybės kultūros programos priemonės „Nekilnojamojo kultūros paveldo restauravimas ir priežiūra“ kultūros paveldo objektų tvarkybai, istoriniams-fiziniams tyrimams, istorinių faktų įamžinimui, nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos darbo organizavimui skirta: 2013 m. – 279 tūkst. 544 Eur, 2014 m. – 67 tūkst. 952 Eur, 2015 m. – 46 tūkst. 856 Eur, 2016 m. – 308 tūkst. Eur.

• Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios fasadų ir stogo restauravimo darbų, įgyvendintų 2007–2012 m., vertė – 671 tūkst. 155 Eur.

• Palangos botanikos parko istorinės dalies restauracija ir pritaikymas viešosioms reikmėms (I ir II etapai) 2009–2012 m. ir 2012–2015 m. kainavo 1,7 mln.

• Gaisro nuniokoto Kurhauzo restauracija iš viso užtruko pusantrų metų bei atsiėjo apie 1,3 mln. Eur. Lėšų kurorto simboliui prikelti skyrė Palangos miesto savivaldybė, Kultūros paveldo departamentas bei Kultūros ministerija.

• Palangos gintaro muziejaus reprezentacinių rūmų restauracija ir pritaikymas šiuolaikiniams kultūrinio turizmo poreikiams (2013–2015 m.) – 3,37 mln. Eur.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas