Šauklių riedulyne – gamtos unikalumo šventė

Vaikštinėdami Lietuvos tundra vadinamame Šauklių riedulyne seminaro dalyviai glostė briedžio kailį primenančias stačiąsias briedgaures, mokėsi atpažinti šilinius viržius, bruknes, paprastąsias putokšles, miškines sidabražoles, ragavo kadagių uogų.

Salantų regioninio parko darbuotojai kartu su Grūšlaukės pagrindinės mokyklos, Salantų ir Ylakių gimnazijų mokiniais bei kolegomis iš Kurtuvėnų regioninio parko unikalų Šauklių kadagyną nuspalvino drugelio simboliu – taip visame pasaulyje minima vertingų ir saugotinų „Natura 2000“ teritorijų diena.

Pasak Salantų regioninio parko vyriausiosios ekologės Dovilės Barčkutės, gegužės 21 d. prieš 24 metus Bendrijos šalys patvirtino vieną pagrindinių savo gamtosaugos dokumentų – Buveinių direktyvą.

„Natura 2000“ – tai vertingų gamtos teritorijų tinklas, išsidriekęs per visas ES šalis, sukurtas vadovaujantis Paukščių ir Buveinių direktyvų nuostatomis. Gamtosaugininkai mano, kad „Natura 2000“ teritorijoms skiriamas per mažas dėmesys, įvairiais būdais bandoma riboti šių teritorijų plėtrą, o kai kurias – apskritai naikinti. Todėl atsirado iniciatyva daugiau apie jas kalbėti“, – baigiamajame programos LIFE+ projekto „Degraduojančių europinės svarbos buveinių atkūrimas Lietuvos valstybiniuose parkuose“ seminare Salantų regioninio parko direkcijoje kalbėjo D. Barčkutė.

Šiemet pasibaigsiantis projektas, kurio tikslas buvo atkurti palankią Europos Bendrijos saugomų buveinių būklę Salantų regioninio parko Šauklių riedulyne ir Kurtuvėnų regioniniame parke esančiose Dubysos ir Vijurkų pievose, pradėtas vykdyti 2012 m.

Projekto vertė – per 631 tūkst. eurų. Jį finansuoja ES programa LIFE+, Aplinkos ministerija, Salantų regioninio parko direkcija, Kretingos miškų urėdija bei Kurtuvėnų regioninio parko direkcija.

Tarp viržių ir kadagių

D. Barčkutės teigimu, Šauklių riedulynas, kurį seminaro pabaigoje tyrinėjo jo dalyviai – buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST), suformuota paskutinio per Lietuvą praslinkusio ledyno ir įdomi tuo, kad joje susikaupę per 300 tūkst. kubinių metrų riedulių.

„Šis 79 hektarų plotas dėl išskirtinių sąlygų – riedulių kiekio, užmirkimo lygio – nepasidavė arimui ar sukultūrinimui, todėl daugelį metų galėjo savitai formuotis. Dėl to dabar riedulyne klesti unikalios augalų bendrijos, kurių sunku aptikti kur kitur rajone. Jos čia natūralios, neliestos žmogaus daug metų. Čia auga retų kerpių rūšių ir susiformavęs didžiausias kadagynas Lietuvoje“, – kalbėjo D. Barčkutė.

Europos ekologiniam tinklui „Natura 2000“ priklauso keletas augalų buveinių, aptinkamų Šauklių riedulyne: apie 2 hekarus užimantys viržynai, mozaikoje su kadagiais sudarantys apie 7 hektarus, rūšių turtingi briedgaurynai, kurių skaičiuojama apie 4 hektarus, 29 hektarų plote besidriekiantys kadagynai ir bene prasčiausios būklės melvenynai (apie 7 ha).

Vykdydami projektą Salantų regioninio parko specialistai ne tik pašalino menkaverčius krūmus bei medžius, bet ir pagerino teritorijos infrastruktūrą: įrengė aptvarą, juosiantį 40 ha riedulyno teritoriją, informacinį stendą, laiptus, leidžiančius patekti į aptvertą plotą ir jame pasivaikščioti, pašarų saugyklą ir penkerias ėdžias, medinį taką, skirtą riedulyno lankytojams.

„Natura 2000“ teritorijų, kurioms priklauso ir Šauklių riedulynas, palaikymo kampanija visame pasaulyje grindžiama paprastu simboliu: nuotrauka, kurioje rankomis žmonės vaizduoja drugelį.

Išsaugojimui – ganymas

Anot ekologės, anksčiau riedulyno teritorijoje ganėsi aplinkinių kaimų gyventojų naminiai gyvuliai, todėl teritorija neužžėlė mišku, liko atvira, tačiau šiai veiklai nutrūkus prasidėjo vertingų buveinių degradacija.

„Pati geriausia priemonė šiam procesui sustabdyti – ganymas. Pas mus šį darbą atlieka 20 muflonų, paleistų riedulyne praėjusių metų gruodį, – sakė D. Barčkutė. – Tai – pašarui neišrankūs, įdomios išvaizdos ir nepavojingi lankytojams gyvūnai.

Be to, jų kanopų natūraliam dilinimui reikalingi rieduliai, kurių čia apstu.“

D. Barčkutės teigimu, Salantų regioninis parkas įsipareigojo užtikrinti buveinių būklę penkerius metus po projekto pabaigos, tačiau tikisi, kad muflonai šį darbą atliks kur kas ilgesnį laiką – riedulyno teritorijoje jau pastebėti puikiai čia prigijusių muflonų jaunikliai.

Kurtuvėnų regioniniame parke dalyje vertingų „Natura 2000“ teritorijų, kurių čia skaičiuojama dvylika – 6 miškų, 3 pelkių, 2 pievų ir 1 šaltinių buveinė, – ganymui pasirinkti pašarui neišrankūs ir žiemojimui lauke atsparūs Angus veislės galvijai.

Šio parko direkcijos vyresniosios ekologės Irmos Jazdauskaitės teigimu, galvijai padeda tvarkyti 58,6 hektaro Dubysos upės slėnio ties Bazilioniais bei 73,8 hektaro Vijurkų pievų.

„Šiose teritorijose aptinkama trylika į Raudonąją knygą įrašytų augalų rūšių bei septynių tipų Europos Sąjungos mastu retų pievų ir pelkių buveinių“, – kalbėjo I. Jazdauskaitė.

Siekdamas atkurti ir išsaugoti degraduojančias europinės svarbos buveines, Kurtuvėnų regioninis parkas inicijavo tiltų, kuriais patenkama į saugomas teritorijas, rekonstrukciją, įsigijo traktorių su mulčeriu, iškirto sumedėjusią augaliją 37 hektarų plote, įsigijo šienavimui būtiną įrangą.

• Rašyti komentarą (0)