|
|
|
Šventės rajone – be stipraus alkoholio
Vienbalsiai Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariai vakar priėmė sprendimą, draudžiantį per šventes rajone pardavinėti stipresnius kaip 7,5 proc. alkoholinius gėrimus šventės apimtoje teritorijoje, taip pat parduotuvėse. Atliko apklausą Riboti prekybą stipriais alkoholiniais gėrimais masinių renginių, valstybės švenčių, koncertų, teatro spektaklių bei kitų renginių metu pasiūlė Savivaldybės tarybos Švietimo komiteto narys, socialdemokratas Vladas Baltuonis, kurio iniciatyvai pritarė ir kiti šio komiteto nariai. V. Baltuoniui pasiūlius, buvo klausiama ir gyventojų nuomonės, Savivaldybės ir laikraščio „Pajūrio naujienos“ internetinėse svetainėse, kur dauguma (60–65 proc.) apklausos dalyvių alkoholio vartojimo ribojimui pritarė. Savo nuomonę pareiškė ir seniūnijos (seniūnaičiai): tokiam apribojimui nepritarė 5 seniūnijos – Darbėnų, Imbarės, Kartenos, Kūlupėnų, Žalgirio. Kretingos miesto seniūnija siūlė per šventes stiprų alkoholį leisti pardavinėti iki 18 val. Dvi – Salantų miesto ir Kretingos, dar vadinama kaimiškąja – seniūnijos draudimui pritarė be jokių išlygų. Pataikauja rėmėjams Paaiškėjo, jog seniūnijos prekybos alkoholiu per šventes apribojimams priešinasi, kad neprarastų savo pagrindinių švenčių rėmėjų – alkoholiniais gėrimais prekiaujančių kaimų parduotuvių. Tarybos nario darbiečio Vytauto Ročio pastebėjimu, iš tokių rėmėjų seniūnijos šventei gauna iki 1 tūkst. eurų, kai Savivaldybė skiria 2–3 tūkst. Eur. Už kultūros sritį Savivaldybėje atsakinga mero pavaduotoja liberalsąjūdietė Danutė Skruibienė patvirtino, jog, apribojus alkoholio pardavimą, švenčių kaimuose organizatoriai rėmėjų neturės. Politikė siūlė kitąmet Savivaldybės biudžete šventėms numatyti papildomai apie 20 tūkst. eurų ir taip kompensuoti rėmėjų netektį bei siekti svarbiausio užsibrėžto tikslo – blaivių švenčių dalyvių. „Davęs 1 tūkst. eurų, kiek tas rėmėjas turi tiems šventės dalyviams parduoti alkoholio, kad tą 1 tūkstantį atsiimtų ir dar uždirbtų. Visi girti turėtų būti ten tie šventėjai“, – svarstė V. Baltuonis. Ne nuo to galo Tarybos senbuvis socialdemokratas Povilas Turauskis priminė lietuvių senas tradicijas švęsti su taurele ir stipresnio gėrimo. „Tas mūsų sprendimas kažkoks atvirkščias, pagal jį dabar visas dienas geriame, o per šventes – susilaikome. Pragyvenau Andropovo draudimą, būtent tuomet ir įpratau prie stipresnių gėrimų. Ką daryti, kad rajone mažiau gertų iš viso?“ – P. Turauskis kvietė nesižavėti draudimais, o atsigręžti į alkoholio vartojimo prevenciją. Jam pritarė V. Ročys, suabejojęs, ar šis tarybos sprendimas užkirs kelią šventėse vartoti ir stipresnį negu 7,5 laipsnio alkoholį. P. Turauskis ragino pasirūpinti, kad kiekvieną dieną kone kiekviename kaime alkoholis po 12 valandų nebūtų parduodamas. „Svarstant Savivaldybės biudžetą daugiau lėšų reikėtų skirti nuolatinėms blaivybės skatinimo priemonėms. O tokie, kaip šis, draudimai – „pakazucha“ ir gaisrų gesinimas“, – teigė V. Ročys. V. Baltuonis buvo tvirtai įsitikinęs, kad kovojant su alkoholio vartojimo mastais, už draudimą geresnės priemonės dar niekas nesugalvojo. „Skandinavijos šalys irgi kovoja mažindamos svaigalų prieinamumą“, – teigė politikas, pažymėjęs, jog tarybos priimtas apribojimas yra per švelnus ir kad Švietimo komitetas siūlė valstybės švenčių metu, kaip antai Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją alkoholinių gėrimų rajone iš viso nepardavinėti. „Uždrausti prekiauti, riboti prieinamumą, o ne vartoti“, – priimtą Savivaldybės tarybos sprendimą taikliai apibūdino jo sprendimo projektą tarybai pateikęs Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyr. specialistas Antanas Viskontas. Sprendimas „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo ir uždraudimo 2016 m.“ įsigalios nuo šių metų birželio 4 d., tad Šv. Antano atlaidų ir Kretingos miesto šventės metu birželio 11 d. po 18 val. alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 7,5 proc., prekiauti Kretingos miesto visose parduotuvėse, taip pat ir didžiųjų prekybos tinklų, tokių kaip „Maxima“, „Norfa“, bus draudžiama. Toks pat draudimas galios mieste ir rajone per Jonines – birželio 23 d., kitas šventes seniūnijose, kurios yra išvardytos priimtame sprendime. Biblioteką ir teismą – po vienu stogu Kretingos rajono savivaldybės tarybos politikai vakar pritarė, kad dalis (480 kv. m) statomo bibliotekos pastato būtų atiduota Kretingos apylinkės teismo reikmėms. Teismui atiduoti planuojama kairįjį pastato fligelį. Mero J. Mažeikos teigimu, tokiam sumanymui pritarė ir teisingumo ministras, neprieštarauja ir Kretingos Motiejaus Valančiaus bibliotekos administracija. Bibliotekai, Savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko pastebėjimu, liktų apie 2 tūkst. kv. m. Dar apie 400 kv. m (kavinės, sandėlių) įrengimui rajono valdžia tikisi pritraukti privatų kapitalą. Tarybos posėdyje dalyvavęs Kretingos apylinkės teismo pirmininkas Erikas Jurgutis kalbėjo apie 2018 metais numatytą Lietuvos teismų reformą, pagal kurią Kretingoje apylinkės teismo turėtų nelikti, o tik žemesnės grandies Kretingos teismo rūmai. Apylinkės teismas įsikurtų Plungėje, kur yra tam tinkamos, prieš keletą metų renovuotos teismo patalpos. Plungės apylinkės teismui priklausytų dalį dabartinio savarankiškumo praradę Kretingos, Skuodo ir Palangos teismų rūmai. E. Jurgutis pažymėjo, jog prieškarį teismų centras buvo Kretingoje, ir kad šiandieną tiek palangiškiai, tiek skuodiškiai pritartų, kad jis čia būtų ir po reformos. Tačiau tapti 2018 metais keturiose savivaldybėse veikiančių teismų centru Kretingos teismui neleidžia ankštos, apie 380 kv. m bendro ir apie 240 kv. m naudingo ploto, teismo pastato Vytauto gatvėje patalpos. Kretingos apylinkės teisme šiandieną dirba 5 teisėjai, kurie dalijasi posėdžių sale: vieni teismo posėdžius veda iki pietų, kiti – popiet. Maži teisėjų kabinetai, patalpų trūksta advokatams, liudytojams. „Jeigu būtų patalpos, atitinkančios reikalavimus, neatmetama galimybė po reformos Kretingos teismui būti apylinkės teismu, o ne rūmais“, – sakė E. Jurgutis. P. Turauskiui susirūpinus, ar teismas turėtų atskirą nuo bibliotekos įėjimą, pro kur į pastatą pateks konvojuojami teisiamieji, meras paaiškino, jog tie patys klausimai buvo iškilę jam ir Savivaldybės administracijos direktoriui, tačiau apžiūrėję pastatą vietoje, jiedu įsitikino, jog konvojuoti žmones yra galima pro ūkinį įėjimą, be to, teismas turėtų atskirą nuo bibliotekos įėjimą į savo patalpas. J. Mažeikos teigimu, į patalpas statomoje bibliotekoje pretendavo ir Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Registrų centras. „Teismas – solidi institucija“, – meras paaiškino, kodėl pasirinko teismą. „Grįžom dvejus metus atgal, kai kultūros ministras Šarūnas Birutis tą siūlė. Dvejų metų reikėjo, kad įtikintų“, – tarybos narys, darbietis Vytautas Ročys priekaištavo rajono vadovams, kad bibliotekos statybos neišskaidė anksčiau. „Tas atsisakymas buvo reikalingas ir naudingas“, – tikino J. Mažeika. Jį papildė V. Domarkas, pasakęs: „Mums taip pavyko sudėti visam pastatui langus, šiemet – pastatą apšiltinti. Jeigu būtume to nepadarę šiandieną, galbūt įrenginėtume tik dešinįjį fligelį bibliotekai, o likęs pastatas žiojėtų langų kiaurymėmis ir gadintų miesto vaizdą.“ V. Domarkas paminėjo, jog perdalijant patalpas koreguoti teks ir viso bibliotekos statinio techninį projektą. Jis su meru šią savaitę Vilniuje buvo užsukę į bendrovę COWI, kuri rengė dabar galiojantį techninį projektą, tačiau šios bendrovės atstovai projektą koreguoti atsisakė, kadangi į tarptautinius vandenis per bibliotekos statybos laiką išplaukusiai bendrovei toks užsakymas yra per smulki žuvis. V. Domarko teigimu, COWI sutiko, kad Savivaldybė samdytų kurią nors kitą kompaniją naujam bibliotekos statybos techniniam projektui parengti. Tarybos nariui socialdemokratui Alvydui Jonaičiui paklausus, ar Savivaldybė skelbs konkursą ir naujam bibliotekos statybos darbų rangovui, V. Domarkas sakė, jog su dabartiniu rangovu „Vėtrūna“ Savivaldybės sutartis kitąmet jau ir be to baigsis, tad konkursą skelbs.
|
|
