Didiesiems dančiasnapiams dovanojo namus

Kraštietis Romualdas Beniušis, kurį mūsų žmonės geriausiai pažįsta iš publikacijų apie istorinę krašto praeitį, šią savaitę iš Vilniaus atgabeno du specialiai pagamintus inkilus ir juos padovanojo Kretingos muziejui. Naujieji namai skirti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytiems didiesiems dančiasnapiams.

Romualdas Beniušis, Kretingos muziejui padovanojęs du inkilus didiesiems dančiasnapiams, sakė ir namuose Vilniuje, daugiabučio kieme, yra iškėlęs 5 inkilus miesto paukščiams. Juose jau apsigyveno varnėnas, didžioji zylė, musinukė. Pakabinti kraštiečio dovanotus inkilus – muziejaus Gamtos skyriaus vedėjos Jurgitos Tertelienės rūpestis.

„Lankydamasis Kretingoje per Motinos dieną ir vaikščiodamas Dvaro parko takais netikėtai pamačiau medyje tupinčias antis, tiksliau – jų porą. Supratau, kad jos ieško vietos perėti. Išsiaiškinau, jog tos antys – tai didieji dančiasnapiai. Jie labai panašūs į antis, tačiau peri medžiuose“, – kaip kilo mintis parūpinti dančiasnapiams inkilus, papasakojo R. Beniušis.

Konsultavosi jis pas Vilniuje dirbantį ornitologą Darių Musteikį, tikrą savo darbo patriotą, žinovą, kuris gamina inkilus įvairiems paukščiams. Specialiai kretingiškiams dančiasnapiams sukalti inkilai – ne tik šiems paukščiams tinkančių išmatavimų, bet ir skardiniais stogais.

„Sumeistravęs inkilus, Darius Musteikis nuodugniai paaiškino, kaip juos pakabinti, kokiomis vinimis ir kokiame aukštyje prikalti. Pats jis ir žieduoja paukščius, tačiau atvažiuoti bei sužieduoti pas mus pastebėtus dančiasnapius jam nėra patogu. Tik žmogus pasidžiaugė, kad jo pagaminti inkilai pirmąkart iškeliavo į tokią tolybę, – kalbėjo R. Beniušis, pasidžiaugęs meistro išmone inkilus apskardinti – mūsų krašte nuolat drėgna, lietinga, nuo vandens medis linkęs pūti, tad naujieji dančiasnapių namai, padaryti profesionaliai, turėtų laikyti 10 metų ir ilgiau.

Tai, kad mūsų, Kretingos, muziejaus valdose apsigyveno didieji dančiasnapiai, pastebėjo ir Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė: „Jau visą pavasarį jie – su mumis. Tupia jie ir tvenkinyje, vadinamajame pirmuoju, tupia ir Akmenos upėje. Pasirodo, kad mūsų parko naujieji gyventojai gali perėti ir 60 m nuo vandens, – svarbu, kad medyje, kuriame įkurdinamas inkilas, nebūtų šakų“.

Naujuosius inkilus dančiasnapiams muziejininkai ketina įkelti į medžius prie dvaro rūmų. Dvaro parko medžiuose yra natūralių drevių – jose būtent ir mėgsta perėti dančiasnapiai. Tačiau, J. Tertelienės pastebėjimu, tos drevės būtų per mažos gana stambiems dančiasnapiams, todėl kraštiečio padovanotieji inkilai – laiku ir vietoje.

J. Tertelienės teigimu, muziejus pirmą kartą sulaukė privačios iniciatyvos dovanoti ir iškelti inkilus Dvaro parko paukščiams: „Įvairias akcijas, labiau susijusias su mažųjų piliečių sąmoningumo ugdymu, rengiame patys: bendraudami su mokymo įstaigomis, inicijuojame sukalti ir iškelti inkilus, vaikus supažindinti su parko gamtos turtais“.

Gamtos skyriaus vedėja neabejojo, jog vaikams, kurie per edukacines muziejaus programas apsilanko šioje kultūros ir krašto pažinimo įstaigoje, bus įdomu susipažinti ir stebėti naujuosius parko gyventojus didžiuosius dančiasnapius, svarbu tik, kad jie čia užsibūtų ir norėtų perėti.

• Rašyti komentarą (3)