Eurovizijos užkulisiai – kraštiečio akimis

Vieta, kur Stokholme buvo surengta Eurovizija, buvo akylai saugoma ir viduje, ir iš išorės. Tačiau to, anot mūsų kraštiečio Lauryno Butkevičiaus, kurį aplankė sėkmė padirbėti Eurovizijoje, nepastebėjo nei koncerto dalyviai, nei žiūrovai.

Darbas minučių ir net sekundžių tikslumu – tokių taisyklių privalėjo laikytis kūlupėniškis 29-erių Laurynas Butkevičius, patekęs į Eurovizijos užkulisius. Profesionaliam fotografui, kurio karjera – trumpa ir greita, atsirasti tarp 1,5 tūkst. žurnalistų iš viso pasaulio ir tik 30 fotografų buvo didelis įvykis, vaikino nuomone, turėsiantis įtakos ir jo pasiekimams ateityje.

Į Euroviziją L. Butkevičių, fotografijos pasaulyje labiau žinomą kaip Labu pseudonimu dirbantį nuotraukų autorių, atvedė visa virtinė įvykių, nulėmusių Lietuvos ir radijo televizijos pasiūlymą Laurynui bei jo kolegei klaipėdietei Eglei Sabaliauskaitei padirbėti šiame galingame muzikiniame renginyje.

„Esu baigęs inžinerinius mokslus ir kurį laiką dirbau inžinieriumi. Jaučiau – tai ne man. Nepatiko man tas darbas. Visada norėjosi judesio, o ir fotografija domėjausi jau senokai. Iš pradžių trūko drąsos kažką keisti, bet vieną dieną ryžausi ir nusipirkau fotoaparatą. Padėjo ir skatino tėvai (kūlupėniškiai Stasė ir Stasys Butkevičiai – aut. past.), tad štai jau dveji metai, kai galiu save vadinti profesionaliu fotografu“, – kelio į profesionaliąją fotografiją pradžią prisiminė vaikinas.

Pirmoji jį pastebėjo renginių organizatorė Žiginta Morazienė – pamačiusi Lauryno darbus, pasiūlė fotografuoti renginius. Prieš pusmetį jam pavyko susidraugauti su klaipėdiečiais, „Pilies Jazz“ festivalio rengėjais bei jų vadove Inga Grubliauskiene – ji vėlgi pakvietė prisidėti prie fotografų, kuriems buvo patikėta įamžinti festivalį. „Su jais kartu dirbusi fotografė Eglė Sabaliauskaitė būtent ir įžvelgė, kad galiu dirbti, ir pakvietė į savo komandą. Turint mintyje, kad tarp fotografų yra labai didelė konkurencija, niekas niekuo nenori dalintis, šis kvietimas man buvo labai svarbus. Eglė išmokė daugybės subtilybių, per darbą tapome kolegomis“, – apie trumpą, dvejus metus tetrunkančią, bet greitą karjerą kalbėjo fotografas.

Donato Montvydo pokalbis su Prezidente

Tramplinu į Euroviziją, L. Butkevičiaus nuomone, tapo ir jo darbai per televizijos šou „Vario audros“, „Delfinai ir žvaigždės“, grupės „Bavarija“ sugrįžimo koncertą: „Dirbau be jokio atlygio, bet tai man grįžo su kaupu“. Beje, be atlygio Laurynas dirbo ir Eurovizijoje: uždarbis – tai pažintys, kontaktai, nauji ryšiai, kurie neabejotinai pravers.

Nepriklausomas ir laisvai samdomas fotografas patyrė, jog norint išsiskirti iš kitų, būtina domėtis nauja technika, siekti maksimalios kokybės, o svarbiausia – „nušokti“ nuo standartinių nuotraukų ir stengtis viską padaryti kuo originaliau. „O kad kažką naujo išrastum pats, reikia labai daug dirbti“, – neslėpė vaikinas, kai kuriuos savo atrastus „fokusus“ panaudojęs ir Eurovizijoje.

Šis muzikinis renginys – pats didžiausias, kokį iki šiol teko fotografuoti L. Butkevičiui. Sąlygos darbui buvo sudarytos idealios – pradedant galimybe telefonu bendrauti su visu pasauliu ir baigiant įvairiomis dovanomis, rūpesčiu, kad spaudos centre ir žurnalistai, ir fotografai turėtų gerti bei užkąsti, o jei akys pavargo – dar ir akių lašų bus parūpinta.

„Didelį įspūdį padarė ne tik apsauga – patikrinimas įeinant buvo griežtesnis negu oro uoste, saugumu rūpinosi ir sraigtasparniai, vandens ar ko kito nė negalvok įsinešti, – bet tai, jog žiūrovai viso to nė nepajautė, – kad renginio organizavimas buvo labai aukšto lygio, pastebėjo fotografas. – Be abejonės, įdomu buvo pajausti Eurovizijos užkulisių aurą – ji nepakartojama ir daugeliui tiesiog neprieinama“.

Įdomi patirtis – bendravimas su kitų šalių fotografais: jokio stumdymosi, jokio erzelio, visi šypsosi, pasirengę padėti, netgi – užleisti vietą, jeigu mato, kad galbūt esi mažesnio ūgio ar nori padaryti riekiamą kadrą.

„Prie scenos mus prileisdavo sekundėmis suskaičiuotu tikslumu. Pavėlavai – tavo problema, liksi be kadro. Su Eurovizijos dalyviais bendrauti neleidžiama, nebent jie patys užsukdavo į spaudos centrą. Žinoma, su saviškiu bendrauti galėjome – Donatas Montvydas padarė labai gerą spūdį, kaip malonus bendrauti, ramus ir mandagus žmogus“, – kalbėjo L. Butkevičius, užkulisiuose „sirgęs“ už savosios šalies dainininką.

Laurynas Butkevičius su Eurovizijos sirgaliais

Darant pirmuosius kadrus prie scenos, Laurynas prisipažino, drebėjo rankos ir kojos. Reikalavimai – jokių blyksčių, netrukdyti kameroms ir panašiai. Nespėjai užsiimti vietos – teks fotografuoti per plyšius, nugaras ar kaip kitaip.

„Kadangi esu nepriklausomas ir manęs nepančioja įsipareigojimai leidiniui ar kokiai nors agentūrai, galiu sau leisti kūrybinę laisvę. Man patinka nestandartinės situacijos, į jas žvelgiu kaip į naują iššūkį, kurį turiu nugalėti. Mūsų kartu su Egle darbinis šūkis – pakelti renginių fotografavimą į naują kokybinį lygį. Kol kas mums, atrodo, sekasi“, – kūrybine sėkme džiaugėsi į Kūlupėnus pas tėvus vis dar sugrįžtantis fotografas.

Iš Eurovizijos, sakė Laurynas, jis parsivežęs didžiulį bagažą naujų asmeninių kontaktų, pradedant BBC žurnalistais ir baigiant įvairių šalių sirgaliais, o skrisdamas lėktuvu susipažino su Eurovizijos nugalėtojos Džamalos drauge, kurios mainais į savo fotografijas paprašė kompaktinės plokštelės su nugalėtojos autografu. „Man to užteks, jeigu nugalėtojai patiks mano fotografijos ir ji jas paviešins“, – kiek jaunam fotografui svarbi jo darbų sklaida, akcentavo L. Butkevičius.

• Rašyti komentarą (5)