|
|
|
Kūlupėnų stiprybė – bendruomeniškumas
Praėjusį šeštadienį šventiškai šurmuliavo Kūlupėnai: kaimo bendruomenė bei į šventę atvykę kraštiečiai, susirinkę į renginį ,,Praeitin mintimis sugrįžkim“, paminėjo gyvenvietės 450 metų jubiliejų.
Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Kūlupėnų Šv. Motiejaus bažnyčioje. Jas aukojęs klebonas Mindaugas Nausėda, pasidžiaugė nuoširdžiais, bendruomeniškais ir Kūlupėnams atsidavusiais žmonėmis, kurie savo darbu prisidėjo prie šventovės statybos, kurie kasdien stengiasi, kad jų gimtasis kaimas gražėtų. Gražiu šventės akcentu tapo vyskupo Motiejaus Valančiaus draugijos apdovanojimai. Draugija už aktyvią veiklą statant Kūlupėnų Šv. Motiejaus bažnyčią apdovanojo kleboną Mindaugą Nausėdą ir kūlupėniškį Petrą Lubį. Klebonas, atsiimdamas apdovanojimą, sakė, kad jam išties tai yra didelė staigmena, nes bažnyčios statyba yra visos Kūlupėnų bendruomenės nuopelnas, dvasinio susitelkimo rezultatas: ,,Galiu tik džiaugtis kūlupėniškiais, kurie yra tokie susitelkę bendram darbui. Kai aplink tokie žmonės, – visada daugiau galima nuveikti. Dabar, kai turime bažnyčią, norime pastatyti dar ir varpinę, parapijos namus, kuriuose žmonės galėtų rinktis pabendrauti, atsigerti arbatos.“ Nuostabos dėl apdovanojimo neslėpė ir Petras Lubys: ,,Nesijaučiu padaręs kažką daugiau negu kiti kūlupėniškiai, prisidėję prie bažnyčios statybos. Šis apdovanojimas skirtas mums visiems.“ Šventės metu buvo atidengtas ir paminklinis akmuo su kūlupėniškio kalvio Rolando Valančiaus pagamintu užrašu, žyminčiu Kūlupėnų gimimo datą. Atidengimo ceremonijos metu kalbėjęs Kretingos rajono meras Juozas Mažeika, kuris ir pats yra kūlupėniškis, pasidžiaugė gausiai susirinkusių kraštiečių būriu. Taip pat akcentavo, kad be galo svarbu kiekvienam žmogui turėti ir jausti savo šaknis, didžiuotis savo gimtuoju kraštu. ,,Į šventę susirinkę ne tik kūlupėniškiai, bet ir atvykę buvę kraštiečiai parodo, kad jiems gimtasis kaimas yra svarbus, kad čia – jų šaknys, su kuriomis nenori prarasti ryšio“, – kalbėjo meras.
Kūlupėnų seniūnė Rita Lubienė, sveikindama šventės dalyvius, neabejojo, kad Kūlupėnai vis labiau gražėja, auga dėl darbščių žmonių. Seniūnė akcentavo ir tai, kad šiuo metu, kada dauguma Lietuvos kaimų vis labiau tuštėja, į Kūlupėnus grižta nemažai mokslus pabaigusių jaunų žmonių, kurie kuriasi, tvarkosi ir niekur nenori pabėgti iš gimtojo kaimo: ,,Kūlupėnai yra nepaprastai gražioje vietoje, apsupti Minijos, Salanto, Blendžiavos upių, garsėjantys puikiai besitvarkančiais žmonėmis ir gražia gamta, galbūt todėl ir traukia grįžti gimusius bei augusius šioje žemėje.“ Bendruomenės ,,Kūlupėnai“ pirmininkė Jūratė Mačernienė išskyrė ypač stiprų kūlupėniškių bendruomeniškumą. ,,Ruošiantis šventei turbūt ir akmuo Kūlupėnuose krutėjo, – juokaudama kalbėjo pirmininkė. – Turbūt nebuvo nė vieno žmogaus, kuris neprisidėjo organizuojant šventę. Mes visi tarsi pateisinome ir savo bendruomenės pasirinktą moto, M. Valančiaus posakį „Būk it bitelė, kuri iš kožnos žolelės, kvepiančios ar dvokiančios, sugeba išsiurbti saldų medų“. Taigi tas susitelkimas bendram darbui, manau, ir yra mūsų, kūlupėniškių, stiprybė.“ Bendruomenės pirmininkė taip pat pasidžiaugė, kad kaimo gyventojai puoselėja kultūrinį gyvenimą, veiklą vykdo trys nevyriausybinės organizacijos – sporto klubas „Kūlupėnai“, moterų klubas „Emocijos“, bendruomenės centras „Kūlupėnai“, kuriamos gražios sporto tradicijos.
Po paminklinio akmens atidengimo pratęsti šventės visi susirinkusieji buvo pakviesti į mugę, kurios metu buvo galima įsigyti įvairiausių mielų smulkmenų, pasivaišinti gardžia koše, atsigerti arbatos, pabendrauti vienam su kitu. Mugės metu koncertavo Giulnaros Polineičik vadovaujama vaikų pop grupė „Pumpurėliai“, Kūlupėnų kaimo kapela, vadovaujama Stasio Jucio, ir smagiai kvietė įsisukti į šokio sūkurį. Šventę baigė muzikinė popietė-pašnekesiai su kraštiečiais Kūlupėnų pagrindinės mokyklos aktų salėje. Čia susirinkusieji galėjo pasiklausyti skaitomų eilių, atliekamos muzikos, sušilti nuo smagių prisiminimų apie tai, kas įdomaus ir įsimintina įvyko Kūlupėnuose, kas vyksta dabar. Įvykusi šventė yra vienas iš renginių, skirtų paminėti Kūlupėnų jubiliejiniams metams. Visus metus yra numatyti renginiai, kurie vėl kvies visus kraštiečius susiburti ir pabūti kartu. --- Rašytiniuose istorijos šaltiniuose Kūlupėnų vardas žinomas nuo 1566-ųjų. Tais metais buvo sudarytas pirmasis valakais išmatuoto kaimo inventorius, o tai pakartota 1585 ir 1593 m. Pagal administracinį teritorinį to meto suskirstymą Kūlupėnai priklausė Platelių seniūnijos Imbarės vaitystei. Kaimas turėjo 20 valakų (apie 440 hektarų) ariamos žemės, kurią žemdirbiai nuomojo iš Platelių dvaro. Be to, bendrai naudotis visam kaimui buvo skirta keletas valakų ganyklų, šienaujamų pievų ir miškų. Kaimo šiauriniu pakraščiu Salanto link teka Kūlupis, kuris davė vardą ir kaimui. Upelis taip buvo pavadintas todėl, kad jame seniau buvo daug akmenų (žemaitiškai – kūlių).
Neringa MIKALOČIENĖ
|
|
