|
|
|
Iškasė kelią – iškasė karo kirvį
Raguviškių kaimo gyventojos svainės 61-erių Edita ir 71-erių Stasė Girčienės šį pavasarį kone dešimčiai Raguvos bei Sparno gatvių šeimų užblokavo privažiavimus prie nuosavų žemės sklypų – užėmė per valstybinę žemę einantį kelią ir abiejuose jo galuose iškasė dvi gilias duobes. Tačiau abi našlės įsitikinusios, kad kelias eina per jų nuosavą žemę, ir dėl to linkusios paaukoti taikų sugyvenimą su kaimynais.
Reikalavo sukviesti gyventojus Padėti išspręsti kaimynų konfliktą, nustatant konkrečias kelio koordinates, praėjusią savaitę bandė į Raguviškius atvykę Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Kretingos skyriaus vyriausieji specialistai Rita Kupienė, Loreta Bručkienė, Justinas Knieža bei Valstybinio žemės fondo Klaipėdos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus specialistė Giedrė Petrutytė. Taip pat dalyvavo Žalgirio seniūnijos seniūnas Bronius Talmontas, tvarką palaikyti buvo pasitelktas policijos ekipažas. „Turime nemalonios patirties: Girčienės šį pavasarį, kai jas iškvietėme pasirašyti protokolą dėl kelio užėmimo, jau buvo sukėlusios triukšmą mūsų tarnyboje. Reaguodami į gyventojų skundus, kovo 18-ąją atlikome sklypų ribų patikrinimą ir surašėme tikrinimo aktą, kad kelio nebėra. Tačiau giminaitės akto nepasirašė, ir pareikalavo, kad būtų sukviesti visų sklypų savininkai ir iš naujo atlikta kelio koordinačių patikra“, – tvirtino už žemės kontrolę atsakinga R. Kupienė. „Šįkart kelio ribas nustatėme dalyvaujant visiems gyventojams. Patikrą vykdėme vadovaudamiesi 2000-aisiais Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintu žemėtvarkos projektu, kuriame buvo numatytas 5 m pločio bendro naudojimo kelias, kad gretimų gatvių gyventojai galėtų privažiuoti prie namų valdos ar žemės ūkio paskirties sklypų“, – tvirtino R. Kupienė. Vadovaujasi matininkų planais Anot specialistės, konfliktas tarp greta gyvenančių kaimynų E. Girčienės ir ūkininko Gedimino Špogio dėl suarto kelio dalies vyksta jau kelerius metus. Tačiau šį pavasarį kelią kitame jo gale užėmus S. Girčienei, Sparno bei Raguvos gatvių gyventojams nebeliko įvažiavimų į jų sklypus, ir jie kreipėsi pagalbos į rajono žemėtvarkininkus. R. Kupienė sakė, jog po pastarojo patikrinimo E. ir S. Girčienės pakartotinai bus kviečiamos pasirašyti protokolą ir susimokėti baudą už savavališko kelio valstybinėje žemėje užėmimą: pagal ATPK 45 straipsnį baudos dydis – nuo 250 ik 600 eurų. „Jeigu giminaitės nesutiks, mūsų tarnybai teks kreiptis į teismą, kad atlaisvintų valstybinę žemę“, – patikino R. Kupienė. NŽT specialistai tvirtino, jog E. ir S. Girčienės sklypai nėra įregistruoti Valstybiniame registrų centre: „Šios moterys ieško teisybės, vadovaudamosi ne teritorijų planavimo dokumentais, o matininkų planais, kuriuose pateikti tik preliminarūs sklypų skaičiavimai“, – pastebėjo R. Kupienė.
Košės išsrėbti vaikams nepaliks Tačiau E. ir S. Girčienės turi savo tiesą: „Tikėkite mūsų dokumentais, o ne žemėtvarkininkais“, – rodydama šūsnį pareiškimų ir atsakymų iš NŽT, Seimo kontrolierių tarnybos, prokuratūros, teismo, piktinosi E. Girčienė, iš pradžių neprileisdama žemėtvarkininkų prie savo sklypo. „Kur tai matyta, kad ribas matuotų su juosta: skambinau į Žemės ūkio ministeriją, – ministras patikėti negali“, – replikavo ji, nors R. Kupienė bei geodezininkė L. Bručkienė nustatinėjo sklypų ribas ir sutikrino pagal įregistruotus duomenis palydoviniu navigacijos prietaisu „Topcon“. S. ir E. Girčienės taip pat kaltino tris priešais esančio sklypo bendrasavininkes, kad 2012 m. atliekant geodezinius matavimus jų žemėje, sklypo ribos paženklinimo akte, kuriame yra pažymėtas kelias, neva, esąs suklastotas Stasės parašas. E. Girčienė tikino, kad aukštesnės instancijos Stasės parašą vertina kaip sutikimą dėl kelio, tačiau jiedvi vis viena neketinančios nusileisti – vėl kreipėsi į prokuratūrą ir į Seimo kontrolierių. „Norime įrodyti, kad kelias yra mūsų žemėje, ir įregistruoti savo sklypus. Jeigu tai teks tvarkyti mūsų vaikams, jie tos košės juolab nebeišsrėbs“, – įsitikinusi E. Girčienė. Svainės susipriešino su kaimu Seniūnas B. Talmontas sakė, kad nuo senų laikų tas kelias per valstybinę žemę tarnavęs daugeliui Raguviškių kaimo žmonių. „Pradėjusi konfliktuoti su G. Špogiu, E. Girčienė šį pavasarį pakurstė ir savo giminaitę, – taip susipriešino dalis kaimo. Nuo to laiko tarnybos užverstos skundais, o kaimynų konfliktai dėl užgauliojimų atsiduria teismuose“, – sakė jis. „Gyvenom taikiai daugybę metų, kol po vienos nakties ant kelio atsirado duobė – nesuprantama, kaip senai moteriai užteko jėgų ją iškasti. Atseit, kelio nebebus, verskit savo tvoras, darykitės savo kelius, kad privažiuotumėt prie daržų“, – netikėtas S. Girčienės poelgis nustebino Birutę Butvilaitę ir Ireną Tamošaitienę. „Kai pirkom sodybą prieš 20 metų, – tas kelias jau buvo. Girčienės sukėlė tokį triukšmą ir nesantaiką, kad aplinkui abejingų nebeliko, – dėl žemės pėdos daro nesąmones“, – įsitikinusi Tatjana Lukenskienė. „Be kelio likusiems kaimynams leidžiu važiuoti per savo žemę, kitaip žmonės nebūtų galėję šį pavasarį nei arti, nei sodinti savo daržų“, – sakė G. Špogis.
|
|
