|
|
|
Situacijos įkaitais tapo ir gyventojai, ir verslininkai
„Tegu mums pagaliau paaiškina, kokiame rajone mes gyvename – miegamajame ar pramoniniame?” – klausė Kretingos miesto Malūno, Vandens, Audėjų ir Pasieno gatvių gyventojai, jau porą metų kovojantys su tame pačiame rajone veikiančios ir krovinių pervežimu užsiimančios transporto įmonės „Bėgma“ plėtra. Sužinoję, kad Malūno gatvės gale, visai šalia Akmenos upės, veikianti įmonė išsinuomojo dar ir gyvenamųjų namų apsuptyje esančią buvusios KMK (kaimo mechanizuotoji kolona) teritoriją, kurioje anksčiau buvo numatyta statyti gyvenamuosius namus, gyventojai nebeištvėrė. „Bėgmos“ planas buvo joje pastatyti sandėlį. Įsivaizduokite, aplink – nuosavi namai, o viduryje stovi daugiau negu trys dešimtys vilkikų, kurie pasikrauna ir kursuoja pirmyn–atgal dieną–naktį“, – piktinosi gyventojai, pagalbos ieškoję ir susitikimuose su Seimo nariais, ir siųsdami raštus įvairioms institucijoms, pradedant Savivaldybe, baigiant Žemės tarnyba ir Aplinkos apsaugos agentūra, rinko parašus gyventojų, nesutinkančių, kad jų kaimynystėje veiktų transporto įmonė, tačiau situacija nesikeičia. Kenčia dulkes ir triukšmą Sunkiasvorių mašinų keliamas dulkes, išmetamąsias dujas, krovos darbų triukšmą, vibracijas, kurias jaučia ir trūkinėjančios namų sienos bei pamatai, kenčiantys kretingiškiai tikino, kad „Bėgmos“ vilkikai siaurute Malūno gatve jau kelerius metus pravažiuoja nuo kelių iki keliasdešimties kartų per dieną. Veiksmas itin suintensyvėja savaitgaliais, tuomet, pasak gyventojų, vyksta krovos darbai, ir sunkvežimiai ima triukšmauti naktį ar labai anksti iš ryto, o žiemą, kai buksuodami lipa į Malūno gatvės kalną, pabunda kone visas rajonas. „Siaura Malūno gatve važinėjančios didelių gabaritų mašinos kelia pavojų suaugusiems ir ypač vaikams. Esame priversti vaikščioti pakraščiais, nes gatvėje nesaugu“, – kalbėjo šio rajono gyventoja Jolanda Suriakienė. Sunkumų, gyventojų žodžiais, vilkikai patiria ir bandydami iš Klaipėdos gatvės įsukti į didelių gabaritų mašinoms nepritaikytą Malūno gatvę – nutarkuotos posūkyje esančių šaligatvių briaunos. Gyventojai stebisi ir tuo, kaip renovuotoje Klaipėdos gatvėje uždraudus sunkiųjų automobilių eismą, šiai įmonei leista ja važinėti. Siūlo keisti veiklą Veikusi Padvariuose, o vėliau šalia upės esančiame sklype Malūno g. 19 įsikūrusi ir direktoriaus Rimanto Zobernio vadovaujama bendrovė, pasak gyventojų, čia remontuoja, smėliuoja ir laiko vilkikus, kitą specializuotą transportą, vykdo krovos darbus. Šioje teritorijoje, aplinkinių gyventojų teigimu, iškilo angarai, pirtis, iš dalies pakeista Akmenos upės vaga, visiškai užtvertas priėjimas prie upės. Įtarę, kad R. Zobernis plečiasi ne tik savos, bet ir valstybinės žemės sąskaita, kaimynai kreipėsi į Savivaldybę bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, kurio pareigūnai kartu su Aplinkos apsaugos agentūros departamento Kretingos rajono agentūros ir Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus atstovais apsilankė R. Zoberniui priklausančiame sklype ir surašė savavališkos statybos aktus 5 statiniams – 3 pastatams, tvorai ir atraminei tvorelei. Rajono gyventojai raštu buvo informuoti, kad teisės aktų nustatyta tvarka vykdomos savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros, tačiau realių pokyčių jie taip ir neišvydo. „Mes nesame prieš tai, kad ši įmonė čia veiktų, tik tegu nebelieka sunkvežimių, tegu nuo trijų nakties jie nebevažinėja, nelaužo kelio dangos, nedrebina namų sienų ir nedirba savaitgaliais. Mes suprantame, kad įmonė dirba taip, kaip ir visos kitos transporto įmonės, tačiau problema, kad ji veikia ne tame rajone“, – kalbėjo kitas šio mikrorajono gyventojas Gintaras Steponas. Anot jo, niekas nepyktų, jeigu buvusioje KMK teritorijoje verslininkas pastatytų gyvenamųjų namų kvartalą, kaip prieš ateinant „Bėgmai“ ir buvo numatyta. „Žinome, kad apačioje, prie upės, R. Zobernis pasistatė pirtelę – tegu vykdo kaimo turizmą, mes pretenzijų neturime, dar ir padėtume“, – kaimynui pritarė Sigitas Rimkus. Kone visą gyvenimą šiame rajone praleidę žmonės tikino, kad jiems netrukdė nei apačioje veikęs malūnas, nei KMK teritorijoje kažkada buvusi viščiukų perykla, tačiau dabar jie jaučiasi praradę ne tik saugumą gatvėje, bet ir upę, prie kurios jau retai besiryžta nueiti. Jaučiasi įkaitu Anot uždarosios akcinės bendrovės „Bėgma“ vadovo R. Zobernio, problemos prasidėjo tuomet, kai jau beveik dvi dešimtis metų veikianti įmonė išsinuomojo komercinės paskirties žemės sklypą – buvusią KMK teritoriją – ir iš antstolių įsigijo jame esančius pastatus. „Norime viską padaryti tvarkingai – iš savo lėšų tvarkome ir laistome žvyrkelį, kuriuo važinėjame. Pastatą – sandėlį kroviniams, kurį ketiname statyti buvusioje KMK teritorijoje, kaip ir reikalauja įstatymas, atitrauktume nuo sklypo ribos. Jis taptų garsą blokuojančia siena, kurią apsodinsime želdynais, kad teritorija susilietų su gamta ir niekam netrukdytų. Nesirengiame plėsti verslo ar daugiau užstatyti sklypo teritoriją, tik atitraukti griūvančius pastatus nuo gyvenamųjų namų“, – kalbėjo R. Zobernis, apgailestaujantis, kad dėl aplinkinių gyventojų pasipriešinimo kenčia ir bendrovės įvaizdis. Apie 30 vilkikų ir 70 darbuotojų turinčios „Bėgmos“ vadovas tikino, kad įmonė nekenkia, o kaip tik rajoną gelbsti nuo apleistos teritorijos, kurią esą anksčiau buvo pamėgę narkomanai, nuolat lankydavosi policija. Negana to, R. Zobernis tikino turintis Visuomenės sveikatos centro tikrinimų išvadas, kuriose pažymėta, kad jokių higienos normų įmonė nepažeidžia. Verslininkas atmetė ir kaltinimus dėl galimos savavališkos statybos. „Visi mūsų statiniai legalūs ir įmonė čia veikia teisėtai, todėl man kyla įtarimų, kad verslui kenkiama piktybiškai, – kalbėjo R. Zobernis, tebesitikintis su aplinkiniais gyventojais atrasti kompromisą. – Į KMK teritoriją jau investavome lėšų, todėl trauktis neketiname. Tikimės, kad žmonės kreipsis į mus tiesiogiai ir paaiškins, kas kiekvienam iš jų konkrečiai trukdo. Juk kai kurie skundus pasirašę kretingiškiai gyvena pakankamai toli nuo įmonės teritorijos. Norėtume susitarti su kiekvienu, bet nežinome, į ką turėtume kreiptis.“ Situacija komplikuota Pasak Kretingos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjos, vyriausiosios architektės Redos Kasnauskės, situacija, kurioje atsidūrė verslininkai ir šio rajono gyventojai, – komplikuota. Prieš sklypą išsinuomojant „Bėgmai“, buvusi KMK teritorija priklausė gyvenamųjų namų kvartalą ketinusiam statyti verslininkui Sauliui Galdikui, kuris keitė sklypo paskirtį, tačiau ištikus bankrotui, reikalingų procedūrų neužbaigė. R. Kasnauskės teigimu, pagal Kretingos miesto bendrąjį planą, KMK teritorijos sklypas yra pažymėtas geltonai ir yra skirtas gyvenamųjų namų statybai, tačiau sklypo paskirtis nuo seno tebėra komercinė ir R. Zobernis ją išsinuomojo kaip komercinės paskirties. Statyba šiame sklype, anot R. Kasnauskės, yra galima, bet tik esamose užstatymo apimtyse: jeigu šiuo metu statiniai užima 20 proc. buvusios KMK teritorijos, verslininkai negali užstatyti daugiau negu 20 proc. teritorijos – privalo išlaikyti esamą užstatymo apimtį. --- Savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko komentaras: – Šiuo metu nėra nustatyta įstatymų pažeidimų, dėl kurių įmonė „Bėgma“ negalėtų veikti šiame mikrorajone. Jeigu aš būčiau eilinis pilietis ir jeigu gyvenčiau, pavyzdžiui, Klaipėdos gatvėje, pasisakyčiau už tai, kad gamybinės įmonės gyvenamųjų namų kvartaluose neturėtų veikti, ypač transporto, kurių techniką reikia plauti, keisti tepalus, remontuoti, kurios teršia orą. Todėl šiame mikrorajone gyvenančius žmones aš palaikau. Šią situaciją mes nagrinėjome ir su Aplinkos apsaugos agentūra, ir komisija buvo ne viena, tačiau įstatymas šiuo metu yra bendrovės „Bėgma“ pusėje – susiduriame su įstatymo viršenybe prieš tarybos patvirtintus dokumentus (Kretingos miesto bendrąjį planą, – aut. past.).
|
|
