|
Vėtrungė namo parneša ir dešrą
Baubliuose nieko nebestebina šuo, priekyje šeimininkės nasruose nešantis kokį nors pirkinį: duoną, batoną ar dešrą.
„Gera ir paklusni ta mūsų Vėtrungė – ką paduodu, tą namo ir parneša, nė maišelio neprakanda, nė kad ir skaniausios dešros nesuėda. Kaimynas, pasekęs pavyzdžiu, davė šuniui namo dešrą nešti, tai šis, kol parėjo, pusę ir suėdė. Mūsų Vėtrungė tik kartą bandeles parnešusi braškyne jas suslėpė. O kai įdavėme cigarečių pakelį parnešti – iškart išspjovė“, – linksmai apie globojamą kalaitę Vėtrungę pasakojo baubliškė Genovaita Gečienė. Jos sodyboje Baubliuose Vėtrungė atsirado per Klaipėdoje gyvenantį anūką Modestą Gečą: aptiko jis šunį gyvūnų prieglaudoje, pamatė – toks liūdnas, kad pagailo ir pasiėmė globoti. Kadangi kalaitė buvo surasta prie „Vėtrungės“ viešbučio, tai jai ir prilipo vardas Vėtrungė. Naująją globotinę M. Gečas išmokė daugelio dalykų: ir pirkinius nešioti, ir namus bei daiktus saugoti, ir su kiemo katinais nesipešti. „Tačiau jeigu jau svetimą pamato – kaip mat iš kiemo veja“, – kalbėjo Modesto močiutė, už gerus Vėtrungės darbus visada pamaloninanti savo globotinę: tai saldainiu, tai bandelės gabalėliu.
„P. n.“ informacija
|