Parodė pretendentę į storiausios eglės titulą

Šilpelkės miške netoli Cigonalių kaimo išvydęs kirtimams pažymėtus medžius, kretingiškis Antanas Miklovas nusprendė su Salantų regioninio parko specialistais pasidalinti dar prieš 15 metų aptiktos gražuolės paprastosios eglės koordinatėmis. Ši eglė pretenduoja tapti storiausia šio regioninio parko teritorijoje – jos kamieno apimtis siekia 2,65 metro.

Kretingiškis Antanas Miklovas susirūpino šios storakamienės paprastosios eglės išsaugojimu.

„Yra priežastis, kodėl jos niekam taip ilgai nerodžiau – netoli jos peri jūrinis erelis. Nenorėjau, kad kas jam ramybę drumstų – juk šis paukštis be galo atsargus“, – sakė A. Miklovas.

Anot gamtos mylėtojo, apie šią eglę jis jau kalbėjosi su pora pažįstamų girininkų ir šie taip pat patikino, kad tokios šiuose kraštuose dar nebuvo pastebėję.

„Įspūdinga ne tik eglės kamieno apimtis, bet ir ūgis – nors ir nematavau, bet atrodo kokių 40 metrų. Kad ir kokia didžiulė ji būtų, nežinodamas ją sunkiai atrasi, nes beieškant tarp daubų galima ir galvą nusisukti. Jeigu kur Lietuvoje ir yra džiunglės – tai šiame miške“, – tikino A. Miklovas.

Salantų regioninio parko vyriausiosios ekologės Dovilės Barčkutės teigimu, storiausia eglė Lietuvoje auga Renave, Mažeikių rajone, ir jos šiai gražuolei bent kol kas nepavyks aplenkti.

„Jos kamieno apimtis – 3,89 m. Kita storakamienė auga Žemaitijos nacionaliniame parke – ji taip pat per metrą storesnė, – sakė D. Barčkutė. – Šiuo metu kaip tik rengiamės kartu su girininkais oficialiai įvertinti surastosios eglės storį, aukštį, kad galėtume nuspręsti, kiek ji įspūdinga, ir ar gali būti priskirta gamtos paveldui ir tapti saugomu objektu. Reikia pripažinti, kad medis sveikas ir stotingas, gražiai šakotas – vadinasi, niekas jam netrukdė augti, o ir pati vieta graži ir tinkama pasivaikščiojimams, šalia teka Dubeikio upelis.“

Nors šis medis – privataus miško teritorijoje, specialistės teigimu, atlikus reikalingus matavimus ir paaiškėjus, kad jis vertas dėmesio, atsirastų svertai, leidžiantys jį apsaugoti.

Panašiu būdu – įsikišus neabejingam žmogui, anot D. Barčkutės, gamtos paveldo objektu pripažintas Sauserių ąžuolas – žmogus jį pastebėjo, išmatavo ir pranešė atsakingoms institucijoms. Saugotinais gamtos paveldo objektais Salantų regioniniame parke taip pat laikomi Tamožinės pušis ir ąžuolas bei Salantų kaštonas.

Salantų regioninio parko specialistas Andrius Kazlauskas patikino, kad ši teritorija bus stebima ir dėl A. Miklovo pastebėto jūrinio erelio – nors parko atstovams apžiūrint eglę, jūrinio erelio lizdo surasti nepavyko, tokių paukščių lizdavietės ir tam tikras perimetras aplink jas yra saugotinas.

• Rašyti komentarą (0)