Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Natūralu, kad sparčiai artėjantis Kretingos katalikų bažnyčios ir parapijos įkūrimo 400 metų jubiliejus jos valdytojus pranciškonus, miesto valdžią bei miestelėnus įpareigoja ir skatina kokiu nors būdu jį pažymė

Tam rajono mero potvarkiu sudaryta ir darbo grupė, kuri turėtų nuspręsti, kokiu būdu ir kaip kretingiškiai 2017 metais miestui ir pasauliui (lot. – Urbi et Orbi) praneš šią gerąją naujieną.

Perskaičius „P. n.“ 2016 05 06 publikaciją „Paminklu įamžins jubiliejų“ apie siūlymus paminklą statyti skvere prie kelio Šiauliai–Palanga ir Vilniaus gatvės sankryžos, kyla įvairių prieštaringų minčių. Kretinga, kokią ją turime šiandien, vienaip ar kitaip yra susijusi su pranciškonų vienuolių veikla, o ypač XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, kai jų, vadovaujamų ir įkvepiamų kunigo vienuolio Antano Dirvelės, dėka mieste buvo pastatyti: Pranciškonų gimnazija, Šv. Antano rūmai, kretingiškių pervadinti Šv. Antano nameliu, prancūziškojo Lurdo grotos kopija, J. Pabrėžos kapo koplytėlė. Drįsčiau teigti, kad būsimo paminklo idėja bei vizija ir turėtų būti sietina su šia veikla, kurią žmonės dar prisimena, o jos rezultatus kasdien mato savo akimis, juolab, kad Kretingos bažnyčios statytojo Jono Karolio Chodkevičiaus ir garsaus vienuolio, pamokslininko bei botaniko Jurgio Pabrėžos atminimas jau yra įamžintas paminklais. Neabejotina, kad paminklo vieta turėtų būti sietina su istorine miesto dalimi, tad istoriko Juliaus Kanarsko siūlymas yra gana racionalus. Kaip žmogus, šiek tiek susipažinęs su miesto istorija, drįsčiau siūlyti kelis šios idėjos sprendimo variantus.

Teritorija, apimanti katalikų bažnyčią, Šv. Antano namelį, lurdo grotą, J. Pabrėžos kapo koplyčią, grafų Tiškevičių giminės mauzoliejų bei abejas kapines, yra unikalus ir saugotinas miesto istorinis, kultūrinis bei architektūrinis paveldas. Neseniai čia, šalia Šv. Antano namelio ir kapinių, nugriovus sovietinio laikotarpio palikimą – plytinius garažus, atsivėrė unikali erdvė, kuri prašosi vienokio ar kitokio jos sutvarkymo ir įprasminimo. Šioje vietoje pastačius sporto salę, kaip dabar siūloma, būtų padaryta nepataisoma žala ne tik senosios Kretingos istoriniam-kultūriniam palikimui, bet paniekintas ir čia 1941 metais nužudytų keliasdešimt žydų ir lietuvių atminimas. Manyčiau, kad čia, atitinkamai pertvarkius aplinką, galėtų iškilti paminklas pranciškonams. Labai simboliška būtų matyti čia įamžintus pranciškonus, gal ir kunigą Antaną Dirvelę, žuvusį sovietiniame lageryje Rusijoje, nuo kalvelės žvelgiančius bažnyčios, Pranciškonų gimnazijos bei lurdo grotos link ir besigrožinčius savo nuveiktais darbais miesto ir žmonių labui. Tai būtų paminklas ir pranciškonų padarytiems geriems darbams, ir ne tik mūsų miestui, bet ir jiems patiems, patyrusiems sovietinio režimo represijas, kalėjusiems ir žuvusiems sovietiniuose lageriuose, neatsižadėjusiems savo tikėjimo bei įžadų sovietmečiu, o taip pat priverstiems pasitraukti į Vakarus ir tęsti savo ganytojišką veiklą užsienyje. Tikiu, kad prie šio paminklo kūrimo prisidėtų ne tik viso pasaulio pranciškonai, bet ir Lietuvos žmonės.

Skaudu, kad Kretingai ši svarbi vieta iki šiol yra nepakankamai įvertinta ir suprasta. Juk Šv. Antano namelyje atidarius muziejų, pasakojantį apie pranciškonų veiklą ir jų darbus Kretingoje bei čia 1940–1941 metais kalėjusių žmonių kančias, ir pastačius paminklą, įamžinantį pranciškonų nuopelnus ir gerus darbus Kretingai, ši vieta įgautų naują prasmę ir ateityje taptų dar vienu turistų bei piligrimų traukos centru, juolab, kad per Kretingą eina ir Šv. Jokūbo piligrimų pamario kelio dalis.

O noras pro Kretingą važiuojančiam keliautojui paminkliniu akmeniu pranešti apie Kretingos katalikų bažnyčios ir parapijos 400 metų jubiliejų, išlaikant pagarbą tai siūlantiems, yra labai abejotinas ir savo tikslo vargu ar pasieks. Tikėtina, kad keliautojas, skubantis į Palangą kuo greičiau pasinerti į gaivias Baltijos jūros bangas ar po maudynių skubantis namo Šiaulių ar Kauno link, nenorės sustoti judrioje, dažnai automobiliais užkimštoje ir jų išmetamosiomis dujomis „pakvipusioje“ vietoje dėl čia iškilusio akmeninio paminklo, nes jo rūpesčiai ir siekiai dažniausiai būna kiti. Patirtis rodo, kad keliai ir magistralės dažniausiai yra tik priemonė galutiniam tikslui pasiekti, tad keliaujantį įprastai domina tik kelio informaciniai ženklai, o bandymas tai sieti su istorija ar istorine atmintimi neretai sukelia tik šypseną. Keliaujant automobiliu po Lenkiją teko matyti vieno nedidelio miestelio transporto žiedą, pavadintą Popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo vardu. Siekiant tikslų Kretingą pravažiuojantiems turistams pristatyti kaip pranciškonų miestą, racionalu būtų prie šios sankryžos ir kitų įvažiavimų į miestą įrengti spalvingus ir skoningus stendus, kviečiančius užsukti ir aplankyti Kretingos miesto istorinę dalį bei jos dvarą ir susipažinti su čia esančiais istoriniais ir kultūriniais paminklais bei paveldu, kas įprasta Europos šalyse. O tuo kviečiančiuoju galėtų būti vienuolis pranciškonas, kaip ir kviečiančiuoju aplankyti puikiai restauruotą ir tvarkomą Kretingos dvaro sodybą, parką ir muziejų – grafų Tiškevičių šeima ar kuris nors jos atstovas. Būtų puiku 2017 metais pamatyti ir apie Kretingos katalikų bažnyčią išleistą knygą ar informacinį leidinį.

Aišku, noras greitai ir pigiai pažymėti vienokią ar kitokią istorinę datą ar jubiliejų, raminant save apie atliktą pareigą ir kuklias finansines galimybes, vilioja, bet ar tai suteiks jų vykdytojams, miestelėnams ir svečiams džiaugsmą bei pasitenkinimą atliktu darbu ir praturtins miestą? Ar tikrai tai bus tai, ką ne gėda palikti ir ateities kartoms? Juk kito jubiliejaus reikės laukti dar 100 metų.

Romualdas BENIUŠIS

  • Rašyti komentarą (10)

  • Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas