– Sumažinus PVM, išaugs mėsos pardavimai, daugiau lėšų suplauks į biudžetą, bet kas iš to – kas sukontroliuos, kur šios lėšos bus panaudotos? Gyvenu Anglijoje ir ten sistema šiek tiek kitokia – yra specialios parduotuvės, kur mėsą galima įsigyti tiesiai iš ūkininko, bet ir prekybos centruose jos kaina įkandama. Valstybė kontroliuoja konkuravimo sąlygas – jeigu rajone jau veikia parduotuvė, šalia naujos neatsidarysi, taip pat reguliuojamos ir kainų lubos.
Stasė Anužienė:
– Visiškai pritariu, kad mėsos kaina turėtų mažėti. Galbūt tai bent kiek pažabotų ir šešėlinę prekybą. Nors kiek man tenka pirkti mėsą, čekį gaunu visada. Įprastai mėsos įsigyju turgelyje ir iš patikrintų žmonių. Žinoma, minčių gali kilti visokių – net ir turguje nežinosi, iš kur ši mėsa atkeliavusi, bet aš stengiuosi pasitikėti pardavėjais.
Jadvyga Jakumaitė:
– To, kad ūkininkas, pardavinėdamas paties užaugintą produkciją, „nemuša į kasą“, aš net nepavadinčiau šešėline prekyba. Šešėlio reiktų ieškoti tarp perpardavinėtojų. Logiška, kad sumažintas PVM ir sumenkusios kainos išvaduotų žmones nuo pigesnės produkcijos paieškų – juk nebebūtų tikslo nei į Lenkiją lėkti, nei kur kitur mėsos ieškoti.
Vida Lučinskienė:
– Nemanau. Jeigu jau yra šešėlis, jis ir išliks. Kad įvyktų akivaizdūs pokyčiai, Vyriausybė turėtų imtis labai ryžtingų žingsnių. O PVM sumažinimas padėtų nebent prekybininkams – jie gautų didesnę apyvartą ir didesnį pelną. Aš, pavyzdžiui, mėsą perku tik iš pažįstamų žmonių, kurie gyvulius pasiaugina sau. Man svarbu, kad gyvulys nebūtų maitintas kombinuotaisiais pašarais.
