|
|
|
Viena bylų baigėsi taikos sutartimi
„Verčiau bloga taika negu geras karas“, – ši Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjo Valdo Alškos užuomina teismo posėdžio metu savo tiesas įrodinėjančioms pusėms tapo pranašinga: dėl kirmėlių geriamajame vandenyje skandalo iš pareigų atleisto gamybos vadovo Ričardo Daubaros ir bendrovės „Kretingos vandenys“ byla gegužės 10-ąją baigėsi taikos sutartimi. Gailisi tik prarasto darbo Bendrovė gamybos vadovui įpareigota sumokėti 4 tūkst. Eur už priverstines pravaikštas bei 5 tūkst. Eur dydžio išeitinę kompensaciją, taip pat 1 tūkst. Eur – daliai advokato išlaidų padengti. Tačiau, anot direktoriaus Gedimino Valinevičiaus, toks sprendimas, kuris turėtų įsigalioti antradienį, jo vadovaujamai įmonei ekonomiškai naudingiausias. „Pajūrio naujienų“ pakalbintas R. Daubara pripažino, kad, ieškant kompromiso, dėl šių sutarties sąlygų abiem pusėms reikėjo laiko pagalvoti ir su jomis susitaikyti. Atleidimo iš darbo įsakyme G. Valinevičius R. Daubarą kaltino neužtikrinus, kad būtų naudojamos geriamojo vandens ruošimo priemonės, nekeliančios pavojaus žmonių sveikatai, kai patikrinimo metu pastebėtos iš išorės aprūdijusios biologinių koštuvų talpyklų siūlės, priekaištavo dėl su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba nesuderinto trūkumų šalinimo plano ir dėl to, kad gamybos vadovas neužtikrino vandens išteklių ir geriamojo vandens apsaugos nuo taršos, neva pažeidė higienos normą ir Geriamojo vandens įstatymą, nesirūpino apie vandens kokybę laiku informuoti vartotojus bei teisės aktuose numatytas institucijas, neužtikrino vandens ruošyklos tinkamos eksploatavimo priežiūros. Gamybos vadovas teisme visus kaltinimus paneigė: su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos aktu, kuriame atkreipiamas dėmesys į biologinių koštuvų aprūdijusias siūles, nebuvęs nė supažindintas, o nušveisti jas tame akte nurodyta tinklų eksploatacijos inžinieriui. Koštuvo siūlės su geriamuoju vandeniu kontakto neturi, tad ir jokios įtakos jo kokybei bei saugumui nedaro. R. Daubaros žodžiais, nė viename teisės akte, kuriuos neva jis pažeidė, sąvokos mikroorganizmai, kurių geriamajame vandenyje aptiko kretingiškiai, nėra, tai naujas reiškinys Lietuvoje, todėl rekomendacijų ar kokių nors nurodymų, kaip elgtis, nėra. O informaciją apie vandens kokybę spaudai bei visuomenei pagal nusistatytą vidaus tvarką teikia pats įmonės vadovas. „Be abejonės, apsidžiaugiau, kad visi man primesti kaltinimai panaikinti, Darbo kodekso straipsnis pakeistas – iš pareigų dabar esu atleistas šalių sutarimu, be to, bus išmokėta man priklausanti pinigų suma. Tačiau faktas, jog 20 gražiausių gyvenimo metų atidavęs vandentvarkos sričiai, šiandien turiu trauktis, ir liūdina, ir skaudina“, – atviravo jis.
Sužaloto darbininko bylai – ne pabaiga Nepagrįstas atleidimas iš darbo – pastaruoju metu ne vienintelis pretekstas, dėl kurio bendrovei „Kretingos vandenys“ tenka varstyti teismų duris. Birželio 2 d. Klaipėdos apygardos teisme bus nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje šios įmonės inžinierius statybininkas Virginijus Mažutis kaltinamas pagal Baudžiamojo Kodekso 176 str. 1 d., t. y. darbų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų pažeidimu. Prieš dvejus metus liepos 15 d. J. Basanavičiaus g. užvirtus iškasos šlaitams, sunkią politraumą patyręs „Kretingos vandenų“ darbininkas Vytautas Jonaitis prašė priteisti 19 tūkst. Eur neturtinės žalos bei advokato išlaidoms apmokėti. Kadangi nusikaltimas padarytas V. Mažučiui vykdant bendrovės „Kretingos vandenys“ patikėtas darbines pareigas, civilinė atsakomybė dėl neturtinės žalos atlyginimo taikoma bendrovei. Įvertinęs visas aplinkybes ir tai, kad pats V. Jonaitis taip pat elgėsi rizikingai – nors žinojo, jog reikia naudoti apsaugos priemones, bet vis tiek įsilipo į griovį, – Kretingos rajono apylinkės teismas ieškinį sumažino iki 14 tūkst. Eur, o nukentėjusiojo advokato išlaidoms iš V. Mažučio priteisė 2 tūkst. 7 Eur. Be to, valstybės naudai jam dar teks sumokėti 1 tūkst. 431 Eur baudą. Įmonė „Kretingos vandenys“ bei V. Mažutis tokiu sprendimu vis dėlto liko nepatenkinti – apskundė jį aukštesnei instancijai. Bendrovės „Kretingos vandenys“ direktoriaus G. Valinevičiaus įsakymu patvirtintoje paskyrų-leidimų išdavimo instrukcijoje nurodoma, į kokias saugos ir sveikatos priemones atsižvelgti prieš pradedant darbus bei proceso metu, kokie naudojami įrenginiai, kokios yra kolektyvinės ir asmeninės apsaugos priemonės, o darbų vadovo pareiga – patikrinti, ar visų paskyroje-leidime numatytų priemonių paisoma. Pagal taisyklių statybose reikalavimus natūralaus drėgnumo gruntuose, jeigu nėra gruntinio vandens ir požeminių statinių, kasti iškasas su vertikaliomis sienomis be sutvirtinimų leidžiama ne giliau kaip 1,25 m priesmėlio gruntuose. Bet tą dieną V. Mažutis J. Basanavičiaus g. dirbusiai „Kretingos vandenų“ darbininkų brigadai nurodė tęsti nuotekų tinklų keitimo darbus, o pats iš objekto pasišalino, neužtikrinęs, kad, priesmėlio grunte iškasus 180 cm gylio bei 110 cm pločio iškasą stačiais šlaitais, būtų sumontuoti sutvirtinimo skydai. Dirbant iškasoje nuslinkę šlaitai V. Jonaitį užpylė bei suspaudė.
|
|
