|
|
|
Ambicingose kretingiškio svajonėse – NHL
Liepą 19-ąjį gimtadienį švęsiantis Emilijus Krakauskas – pirmasis kretingiškis, žaidęs Pasaulio ledo ritulio čempionate ir kartu su Lietuvos vyrų rinktine iškovojęs 1B diviziono bronzą. Šiuo metu Šveicarijoje gyvenantis ir profesionaliai ledo ritulį žaidžiantis sportininkas atviras: kelias iki šio gyvenimo taško buvo sunkus, tačiau dėl didžiausios gyvenimo svajonės vaikinas nuo pat mažens buvo ir tebėra pasirengęs padaryti viską. Į Pasaulio ledo ritulio čempionatą Emilijus Krakauskas pakviestas po to, kai sėkmingai už Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinę sužaidė Olimpinių žaidynių atrankoje Budapešte. „Dabar žaidžiu už Šveicarijos EHC Bylio/Bjeno klubą. Žaidžiu profesionaliai. Tai reiškia, kad treniruojuosi 2–4 kartus per dieną ir užsiimu vien tik ledo rituliu“, – apie savo dienotvarkę kalbėjo E. Krakauskas, šiuo metu laukiantis vasaros treniruočių starto ir pasiruošimo naujam sezonui. Jis kretingiškiui bus sunkus, svarbus ir paskutinis, žaidžiant už U-20 grupę, arba jaunimą iki 20 metų. „Jei gerai pasirodysiu, tai gali tapti šansu pasirašyti kontraktą ir žaisti pagrindinėje vyrų EHC Bylio/Bjeno komandoje, – ambicijų neslėpė kairiojo krašto puolėjas. – Praėjusį sezoną daug sykių buvau pakviestas į treniruotes su vyrų komanda, o prieš keletą savaičių su ja debiutavau Šveicarijos nacionalinėje lygoje, tapdamas pirmuoju lietuviu, sužaidusiu rungtynes aukščiausioje Šveicarijos ledo ritulio lygoje, kurioje kaunasi stipriausios šios šalies komandos.“ EHC Bylio/Bjeno U-20 jaunimo komandoje lietuvis – rezultatyviausias: per 35 rungtynes pelnęs 23 įvarčius, atlikęs 11 perdavimų, surinko 34 taškus ir pagal šį rodiklį jaunimo lygoje yra šeštas.
Tramplinu tapo „Metalurgas“ Šveicarijoje, dvikalbiame Bylio/Bjeno mieste, o tuo pačiu ir šio miesto ledo ritulio klube EHC Emilijus atsidūrė, kai jam buvo 15. Čia vokiečių kalba baigė vidurinę mokyklą – ir tai buvo jau trečioji svečia kalba, kurią vaikinui teko įvaldyti dėl meilės ledo rituliui. Nors treniruotes vos šešerių Emilijus pradėjo lankyti Klaipėdoje, jau po poros metų buvo pakviestas žaisti už Liepojos „Metalurgo“ klubą. „Nuo tada dvejus metus kas antrą dieną važiuodavau į treniruotes Latvijoje. Visi savaitgaliai taip pat atitekdavo varžyboms. Kai man suėjo vienuolika, su tėvais nusprendėme, kad taip dažnai įveikti tokį didelį atstumą per sunku, tad pasilikau gyventi Liepojoje“, – prisiminė E. Krakauskas. Apsigyvenęs pas trenerio mamą, dviejų kambarių bute, E. Krakauskas kiekvieną dieną treniravosi – kartais ir su vyresniųjų, ir su jaunesniųjų komandomis, kad tik kuo daugiau laiko praleistų ant ledo. Liepojoje Emilijus pradėjo lankyti rusų mokyklą, išmoko rusų ir latvių kalbas. O savaitgaliais, jei tik nebūdavo varžybų, važiuodavo namo į Kretingą, sekmadieniais vakare arba pirmadieniais anksti rytą autobusu iš Palangos kaskart sugrįždamas atgal į Liepoją. „Tai tęsėsi trejus metus, kol po vieno sėkmingo turnyro Rygoje su manimi susisiekė ledo ritulio agentas iš Šveicarijos. Tuo metu nebuvau daug girdėjęs apie agentus, todėl labai susidomėjau“, – kalbėjo E. Krakauskas. Po metų vaikinas buvau pakviestas į stovyklą Šveicarijoje. Gerai pasirodęs lietuvis netrukus gavo dar vieną kvietimą į stovyklą, šįkart – su galimybe pasilikti žaisti ir gyventi. „Nuvažiavau ten su tėčiu ir jau po dviejų dienų treneriai mums pasakė, kad ima mane į komandą. Be galo apsidžiaugiau, o mano tėtis – dar labiau. Ir tą pačią dieną jis išvažiavo atgal į Lietuvą, o aš likau“, – sakė E. Krakauskas. Šeima – pavyzdys ir ramstis Įvairiomis sporto šakomis besidomintis Emilijaus tėvas Mindaugas Krakauskas – neabejotinai tas žmogus, dėl kurio ledą savo gimtojoje Kretingoje išbandę Emilijus ir jo vyresnysis brolis Vilius meilę ledo rituliui augino sulig kiekviena diena. „Su broliu Viliumi žaidėme visų amžiaus grupių Lietuvos rinktinėse. Tai būdavo nuostabu – kai du broliai iš tokio mažo miestelio kaudavosi už Lietuvos ledo ritulio rinktinę. Dabar Vilius tęsia savo karjerą Anglijoje, studijuodamas ir žaisdamas ledo ritulį. Taip pat turiu 9 metais jaunesnį brolį Titą, kuris gyvena kartu su tėvais Vokietijoje ir ten taip pat žaidžia ledo ritulį“, – apie savo šeimą pasakojo E. Krakauskas. Tėvų pasiryžimo, ypač treniruočių Latvijoje laikotarpiu, E. Krakauskui galėtų pavydėti kiekvienas. Inga ir Mindaugas Krakauskai kas antrą dieną laukdavo savo sūnaus prie mokyklos, kad nugabentų tiesiai į Liepoją, o vėlai vakare parvežtų namo. „Esu labai dėkingas savo pradinių klasių mokytojai Astai Šličienei, kuri visada tikėjo, kad galiu tapti geru sportininku, ir prisiderindavo prie manęs, kad tik nepraleisčiau nė vienos treniruotės“, – tikino E. Krakauskas, su didžiuliu dėkingumu ir pagarba prisimenantis ir savo pirmąjį trenerį, jau amžinybėn iškeliavusį klaipėdietį Jurijų Merkutovą. „Kiekvieno ledo ritulio žaidėjo kelias yra sunkus – varginančios treniruotės, nuolatinis raumenų skausmas, traumos ir ašaros, psichologinė įtampa. Būdavo tokių dienų, kai manydavau: kam man viso šito reikia, bet tą pačią sekundę prisimindavau, kad viską darau dėl savo svajonės. Ir dabar nėra lengva, bet tikrai nežadu sustoti, kol nepasieksiu savo“, – ryžtingai apie savo svajones vieną dieną žaisti NHL – stipriausioje pasaulio Šiaurės Amerikos ledo ritulio lygoje – kalbėjo E. Krakauskas. --- Lietuvos nacionalinės ledo ritulio lygos atstovo spaudai Vaclovo Gedvilo komentaras: – Emilijus Krakauskas – dar labai jaunas, tačiau išties daug pasiekęs žaidėjas. Jis – vienas geriausių naujosios kartos Lietuvos ledo ritulininkų. Emilijaus pasiekimai kalba patys už save – kad ir debiutas aukščiausioje ledo ritulio lygoje Šveicarijoje, kuri yra viena iš stipriausių visoje Europoje. Tai yra didžiulis laimėjimas, ypač žinant tai, kad Emilijus karjerą pradėjo Kretingoje, „ant balos“, kaip mes mėgstame sakyti. Vėliau sekė Klaipėdos „Akropolio“ ledas, tačiau tai – taip pat ne ta sporto bazė, kur, atrodytų, gali gimti geri ledo ritulininkai. Vis dėlto treniruotės Latvijoje ir žemaitiškas užsispyrimas davė savo. Emilijui viskas – dar prieš akis. Manau, kad tai, kur jis yra šiandien, tikrai nėra tas lygis, kurio jis pats norėtų, ir kurio mes visi iš jo tikimės, kadangi jis – labai gabus ir darbštus žmogus. Belieka palinkėti Emilijui sėkmės ir toliau kilti aukštyn – vis labiau padėti Lietuvos rinktinei, o tuo pačiu demonstruoti augančius savo sugebėjimus ir kopti karjeros laiptais klubo lygmenyje.
|
|
