– Taip, valgau, ir užsiauginu jų pati. Ridikėliams svarbu žemę išpurenti ir laiku palaistyti. Žmogus – vaikščiojanti Mendelejevo lentelė, tai kažkokių medžiagų iš ridikėlių taip pat pasisaviname. Todėl, kai jau atsiranda, suvalgau jų pakankamai – ir pusryčiams, ir pietums, ir vakarienei. Esu auginusi ir baltuosius, ir juoduosius ridikus. Juodasis – geras vaistas nuo kosulio: vidų išskaptuoji, pridedi medaus, kuris ištraukia sultis, ir gauni gydantį sirupą.
Evelina Poranskytė:
– Valgau, bet tai nėra mano mėgstamiausia daržovė. Kai jau prireikia, ridikėlių nusiperku parduotuvėje, bet tai būna gana retai, todėl net nepagalvoju – juos valgyti sveika ar nelabai. Ridikėlių norisi pačioje pradžioje, kai atsiranda pirmieji. Jei turėčiau galimybę, šiek tiek jų užsiauginčiau pati. O apie gydomąsias juodųjų ridikų savybes kažką esu girdėjusi, bet nelabai gilinausi.
Jurgita Kelpšienė:
– Mėgstu ir auginu. Kiek užsiauginame, tiek ir suvalgome. Bet sėjame jų nedaug. Dažniausiai ridikėliai patenka į salotas – kitokių būdų juos gaminti nežinau. Apie gerąsias, gydomąsias ridikėlių savybes nesu girdėjusi, nors ir domėtis niekada nebandžiau. Auginame ir juoduosius bei baltuosius ridikus, juos taip pat naudojame salotoms. Tiesa, juodasis ridikas tinka sergantiems bronchitu, kvėpavimo takų ligomis – susitarkuoji ir valgai.
Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS
