Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Aptarė iššūkius gyvensenos medicinoje

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Sveikata
  • 2016-05-06

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Elgesio medicinos institutas (EMI) ir Lietuvos biologinės psichiatrijos draugija kolegas sukvietė į XV tarptautinę mokslinę-praktinę konferenciją Palangoje „Iššūkiai gyvensenos medicinoje“. Joje nagrinėtos priklausomybių ir savižudybių temos, senėjančios visuomenės iššūkiai bei pristatyti LSMU EMI moksliniai darbai.

Konferencijos dalyvius pasveikino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos instituto direktorė dr. Narseta Mickuvienė.

LSMU EMI direktorės dr. Narsetos Mickuvienės teigimu, pastaruoju metu sparčiai plinta nauja koncepcija, kviečianti ieškoti, kaip medicinos žinias pritaikyti žmonių gyvensenoje, kad taptume sveikesni ir pasiektume geresnę gyvenimo kokybę. p> „Visi norime gyventi ilgai, bet nė vienas nenorime senti. Tačiau galbūt galime kažką pakeisti savo įpročiuose, kad situacija taptų kitokia“, – kalbėjo N. Mickuvienė, netrukus pristačiusi pagrindinius reiškinius, su kuriais susiduria mūsų visuomenė. Vienas iš jų – savižudybės.

N. Mickuvienės duomenimis, Lietuva šiemet yra ketvirtoji pasaulyje ir jau ilgą laiką pirmoji Europoje pagal savižudybių skaičių. Itin daug šio reiškinio atvejų užfiksuota 2010 m., ir nors po šio piko savižudybių skaičius mažėja, lietuviai vis tiek išlieka lyderiai, todėl klausti ir ieškoti išeičių – būtina.

„Kitas iššūkis – alkoholizmas. Šioje srityje mes taip pat vieni iš pasaulio lyderių, – konstatavo N. Mickuvienė. – Dar viena didžiulė problema – senėjanti visuomenė: jeigu 1990 m. vieną pensininką išlaikė 5,8 jauno žmogaus, 2000 m. jų beliko 3,9, o 2025 m. prognozuojamas santykis – 2 su 1. Našta to meto darbingo amžiaus žmonėms ir valstybei taps didžiulė“, – apie pagrindines konferencijos tematines linijas kalbėjo N. Mickuvienė.

Priklausomybių ir savižudybių temoms pašvęstoje pirmojoje konferencijos sesijoje apie alkoholio vartojimą, kaip iššūkį asmens ir visuomenės sveikatai, kalbėjo LSMU profesorius, gydytojas psichiatras Aurelijus Veryga, aptaręs situaciją mūsų šalyje ir prevencijos galimybes.

Moksline ir praktine patirtimi, siekiant sumažinti savižudybių skaičių Lietuvoje, dalijosi LSMU psichologė, visuomenės sveikatos mokslų daktarė, profesorė Nida Žemaitienė, pristačiusi unikalią Kupiškio rajono savižudybių prevencijos programą, leidusią sukurti reagavimo į savižudybių riziką algoritmą, kurį galima pritaikyti bet kurioje savivaldybėje ar įstaigoje.

Į apskritojo stalo diskusiją, kurioje išsakytos įžvalgos apie potrauminio streso sindromą, gyvenimą su juo ir šalia jo, konferencijos dalyvius pakvietė psichoterapeutas, Lietuvos kognityviosios ir elgesio terapijos draugijos viceprezidentas Julius Neverauskas, prieš tai pasiūlęs pasižiūrėti dokumentinį lietuvių režisierės Viktorijos Mickutės filmą „Nematoma ji“, pasakojantį apie tris amerikiečių karo veteranų šeimas, kovojančias su šiuo sutrikimu.

„Kalbėdamasi su vieno karo veterano žmona supratau, kad ji jaučiasi taip, lyg pati turėtų antrinį potrauminio streso sindromą – jai persiduoda vyro išgyvenamas stresas ir naktiniai košmarai, – apie filmo kūrybinį procesą kalbėjo režisierė. – Todėl man buvo labai įdomu pažvelgti į partnerius tų, kurie kenčia potrauminio streso sindromą. Filmo istorijos sukasi apie moteris, gyvenančias su karo veteranais – iš kur jos semiasi stiprybės, kodėl jos nepalieka net ir smurtaujančių bei girtaujančių vyrų.“

Antrąją konferencijos dieną Palangiškiai ir miesto svečiai pakviesti praleisti aktyviai.

Apie dalyvavimą šiuo metu didžiausiame Europos Komisijos finansuojamame „Ateities ir besiformuojančių technologijų krypties“ projekte „The Human Brain Project“ („Žmogaus smegenų projektas“) kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė dr. Aušra Saudargienė,

dirbanti kartu su prof. Marja-Leena Linne iš Tamperės technologijos universiteto, Suomijos. Tarpdisciplininis projektas vienija neuromokslų, medicinos, psichologijos, neuroinformatikos, biofizikos, matematikos mokslininkus ir siekia sukurti informacinėmis technologijomis paremtą mokslinių tyrimų infrastruktūrą, kuri leis atlikti išsamų žmogaus smegenų matematinį-kompiuterinį modeliavimą, siekiant suprasti žmogaus smegenų struktūrą ir funkcijas, neurologinių ir psichiatrinių ligų mechanizmus genetiniame, molekuliniame, ląsteliniame, sisteminiame, vystymosi lygmenyse bei kurti pažangias technologijas remiantis žmogaus smegenų funkcionavimo ir informacijos apdorojimo principais.

Konferencijoje sulaukta ir ypatingo kviestinio svečio – dr. Corrado Cali iš Karaliaus Abdullah mokslo ir technologijų universiteto Saudo Arabijoje. Mokslininkas taip pat dirba Ženevoje, Šveicarijoje ir dalyvauja „Žmogaus smegenų projekte“. Šioje konferencijoje jis pristatė pranešimą „Neuronų-glijos ląstelių metabolinis ryšys: svarba smegenų plastiškumui ir vaizdinimui“, kuriame kalbėjo apie neuronų-astrocitų sąveikos svarbą mokymuisi ir smegenyse vykstančių molekulinių procesų 3D vizualizavimą.

Antrojoje sesijoje, kurioje nagrinėta senstančios visuomenės tema, dr. Julius Neverauskas kvietė diskutuoti, ar galime rinktis, koks bus mūsų senėjimas – sveikas ar liguistas, ir kodėl 85 metų sulaukę senjorai jaučiasi laimingesni negu aštuoniolikmečiai. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos gydytojas urologas dr. Robertas Adomaitis, besigilinantis į vyresnio amžiaus žmonių seksualumą, pristatė problemas, su kuriomis šie pacientai susiduria, bei jų sprendimo būdus. Vyresnio amžiaus žmonių endokrininės sistemos funkcijų apžvalgą pateikė endokrinologė dr. Narseta Mickuvienė, o naujausius tyrimus ir faktus apie prieštaringai vertinamą žmogaus augimo hormoną, jo deficitą ir galimybes pasitelkus jį sulėtinti senėjimo procesą kalbėjo LSMU Endokrinologijos instituto atstovė dr. Lina Lašaitė.

Paskutinė konferencijos sesija paskirta LSMU EMI mokslinių darbų pristatymams. Vilma Liaugaudaitė savo tyrime ieškojo sąsajų tarp ličio koncentracijos geriamajame vandenyje ir savižudybių. Doktorantė Alicija Juškienė pristatė išemine širdies liga su obstrukcine miego apnėja sergančių miego kokybės vertinimų rezultatus. Doktorantė Nijolė Kažukauskienė apžvelgė gyvenimo kokybę lemiančius veiksnius vyresnio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga, o apie šia liga sergančių žmonių kognityvinių funkcijų sutrikimus, vartojant beta-adrenoblokatorius, kalbėjo doktorantas Julius Burkauskas. Audrius Alonderis pristatė pranešimą „Miego apnėjos, mieguistumo ir nuovargio sąsajos su išeminės širdies ligos rizikos faktoriais“.

Net keliuose konferencijos pranešimuose nuskambėjus minčiai, kad fizinis aktyvumas yra būtinas sveikai gyvensenai, antrąją konferencijos dieną LSMU EMI jau tradiciškai pakvietė į sveikatinimo renginį bei pikniką Palangos Birutės parke „Pasirūpink savo sveikata – Cura te ipsum“, skirtą Medicinos darbuotojų dienai pažymėti.

Į parką susirinkę palangiškiai ir miesto svečiai dalyvavo šiaurietiško ėjimo technikos mokymuose, kartu darė mankštą, pasitikrino žinias viktorinoje apie sveiką gyvenimo būdą.

Pasak organizatorių, renginiu siekta ne tik populiarinti aktyvų gyvenimo būdą, bet ir atkreipti dėmesį, kad patys medicinos darbuotojai, paskyrę savo gyvenimą sveikesnės visuomenės kūrimui, turėtų labiau pasirūpinti ir savo sveikata.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas