Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Šv. Florijono dieną – apie permainas ir apie viltį

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Aktualijos
  • 2016-05-06

Kretingos rajono savivaldybėje įkurtos Priešgaisrinės tarnybos vadovas Nerijus Ciparis bei Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas Algimantas Bendikas šv. Florijono dienos proga aplankė ir pasveikino Darbėnų, Kartenos, Salantų ir Baublių ugniagesius, palinkėjo jiems ištvermės bei atsakomybės jausmo kasdien.

Darbėnų gaisrinės skyrininkas Sigitas Grinevičius atviravo, jog permainos priešgaisrinėje tarnyboje pasėjo ir nerimo.

Įpareigojimai – ant vieno pečių

Ne paslaptis, jog nerimo ne ik į ugniagesių, bet ir į visos visuomenės gyvenimą įnešė Priešgaisrinio departamento inicijuota pertvarka, kai, siekiant taupyti lėšas, Lietuvoje buvo pradėtos naikinti seniūnijoms pavaldžios ugniagesių komandos, tikintis, jog per artimiausius kelerius metus profesionalius gaisrininkus palaipsniui pakeis savanoriai. „Kad būtume žinoję, parašus būtume rinkę, piestu stoję, kad tik mūsų ugniagesių komandos neišdraskytų“, – apgailestavo į redakciją paskambinusi Kartenos miestelio gyventoja.

Tačiau jokie parašai nepadėtų. Anot Savivaldybės atstovų, žingsnio atgal nebus.

Darbėnų gaisrinės poste, į kurį pirmąjį Savivaldybės atstovai užsuko, iš 6 ugniagesių dėl įvairių priežasčių belikę 4 – Vincas Pudžmys, Martynas Ridikas, Arvydas Budrevičius ir skyrininkas Sigitas Grinevičius. Tiesa, vieną naujoką – Arūną Krasauską – ketinama priimti nuolatiniam darbui, kai tik jis išsilaikys C kategorijos vairuotojo teises ir baigs ugniagesių kursus.

Būtingės naftos terminale apsaugos darbuotoju šiuo metu dirbantis darbėniškis Arūnas pirmasis rajone pasisiūlė tapti ir priešgaisrinės tarnybos savanoriu.

Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas Nerijus Ciparis įsitikinęs: būti gaisrininku savanoriu – garbės reikalas.

„Maloniai nustebino šio jauno vyro požiūris į savanorystę, patriotiškumas, noras padėti savo miestelio žmonėms ir tai, kad nė sykio jis nepaklausė, kiek atlyginimo jam už tai būtų mokama“, – sakė N. Ciparis.

„Pajūrio naujienų“ pakalbinti, Darbėnų ugniagesiai vis dėlto atviravo, jog poste daug lengviau jiems būtų dirbti po du, o ne kaip dabar – po vieną.

Anot jų, kilus gaisrui, svarbiausios yra pirmosios jo minutės. Savanoris žaibo greitumu iš savo namų automobiliu į gaisravietę neatlėks, reikės laiko jam ir pasiruošti, ir apsirengti. O kaip spėti turi vienas pats poste budėti paliktas ugniagesys?

„Gavęs pranešimą apie nelaimę, bėgi, rengiesi, gaisrinę mašiną vairuoji, tuo pačiu navigaciją spaudai ar kelkraštyje sustojęs žemėlapius bei užrašus naršai, jei nežinai tikslaus adreso, dar Bendrajam pagalbos centrui per raciją ar telefonu nuolat turi informuoti: kada pro vartus išvažiavai, kada pasiekei gaisravietę, kokia ten situacija“, – pasakojo S. Grinevičius.

Kolektyvuose – po savo savanorį

Anot pašnekovo, pačiuose Darbėnuose neseniai atvira liepsna pleškėjo žmonių tvarto stogas. Nuskubėjęs ugniagesys pirmiausia, kaip priklauso, puolė atjungti dujų balioną, elektrą, tada paleido vandenį, gesino, iš paskutiniųjų stengėsi... Grįžęs į postą iš Bendrojo pagalbos centro dar gavo pylos už tai, kad šiam nesuteikė informacijos. „Garantuoju, kad gyventojai būtų piktinęsi – stovi sau gaisrininkas, per raciją kažką kalba, o liepsnos grasina plėstis toliau,“– savo noru dėl pasikeitusios tvarkos darbą metusį kolegą apgynė 9 metus ugniagesiu dirbantis S. Grinevičius. Sigitui ir pačiam teko patirti, ką reiškia atsidurti ekstremalioje situacijoje, kai prie Laukžemės tarp dviejų namų 700 m spinduliu degė ražienos.

„Įvažiuoju į laukus, užtraukiu rankinį stabdį, sustoju, tada apibėgu aplink mašiną, ištraukiu žarną su švirkštu, įjungiu siurblį, paleidžiu vandenį, gesinu... Po kelių sekundžių toje vietoje ugnis numalšinta, per lauką reikia judėti toliau, todėl metu žarną, užsuku vandenį, nubėgu, išjungiu siurblį – žodžiu, daug kartų, kol ražienas užgesinau, kartojau vis tą pačią ceremoniją. Tiesa, prašiau net ūkininkų pagalbos, nors mano pareiga – pašalinius žmones paprašyti palikti gaisravietę“, – pasakojo jis. Tačiau S. Grinevičius vilties nepraranda. Jis pritarė savo viršininkui N. Cipariui: dar tik reformos pradžia, o pradžios visada yra sunkios.

Pirmasis rajone būti ugniagesiu savanoriu pasiprašė darbėniškis Arūnas Krasauskas.

Be A. Krasausko, šiuo metu rajone yra apie 25 savanoriai.

„Manau, kad visi mes, priešgaisrinėje tarnyboje dirbantys pagal darbo sutartis, ir tapsim savanoriais, padėsim vieni kitiems. Kai pakalbam su buvusiais ugniagesiais, jie tvirtina, jog į gaisrus skubės taip pat, kaip skubėjo, sako, jog, degant kaimyno namui, prie savo lango nesėdės ir blynų tikrai nevalgys“, – optimistiškai į ateitį žvelgė N. Ciparis. A. Bendiko nuomone, ir pačios kaimo bendruomenės, ir savo turtą saugantys ūkininkai bei stambesnių įmonių vadovai turėtų suvokti, kaip svarbu tarp savęs turėti gaisrus gesinti apmokytą žmogų, žinantį, ką daryti, kol atvažiuos priešgaisrinė pagalba.

N. Ciparis prisiminė ir pavyzdį Kretingoje, kai prieš maždaug pusantro mėnesio vienoje medienos apdirbimo įmonių užsidegė šalia džiovyklos esančios pagalbinės patalpos.

„Darbuotojas pirmuosius gesinimo veiksmus atliko labai tiksliai: atsinešė gesintuvą, žinojo, į kurią vietą purkšti, ugnis neišsiplėtė“, – džiaugėsi viršininkas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas