|
|
|
„Kretingos vandenų“ direktorių išgelbėjo meras
Tvarkos nėra nuo sovietinių laikų Savivaldybės taryba balandžio 27 d. įvykusiame eiliniame posėdyje, kaip ir kasmet, svarstė visų savivaldybės įmonių vadovų praėjusių, 2015, metų veiklos ataskaitas. Tačiau „Kretingos vandenų“ direktorius su bendrovės valdybos pirmininku Povilu Černeckiu, kuris yra ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, posėdžių salės tribūnoje užsibuvo ilgiausiai. Viena iš priežasčių, kodėl politikai nepaleido šių dviejų vyrų – metus užsitęsęs kirmėlių skandalas, kuriam galo bent kol kas nematyti. P. Černeckis patvirtino, jog uodo trūklio lervų, moksliškai dar vadinamų makrobestuburiais, praėjusią savaitę buvo rasta trijose iš dvylikos stebėjimo vietų miesto geriamojo vandens tiekimo tinkle. P. Černeckis stengėsi įteigti, jog įmonė situaciją jau valdo ir kad reikalai pastebimai gerėja. „Valdyba dėl lervų posėdžiauja kiekvieną savaitę. Parengti kovos su lervomis planai, kurie suderinti ir su Maisto ir veterinarijos tarnyba. Įmonė tuos planus vykdo. Įmonė yra įpareigota parengti naujus darbuotojų pareigybių aprašus, įdiegti savikontrolės sistemą, kurią rengia pasamdyti specialistai. Rengs planą, kaip vandentiekio sistemą profilaktiškai valyti. Tikiuosi, kad su dabartiniu direktoriaus požiūriu, atsidavimu darbui problema bus įveikta“, – kalbėjo P. Černeckis. Spaudžiamas tarybos politikų P. Černeckis turėjo dar kartą patvirtinti, jog uodo trūklio lervos į miesto vandentiekį pateko dėl įmonės apsileidimo, per nesandarias geriamojo vandens rezervuarų sklendes ir iš čia išplito. „Situacija bloga, nes nebuvo apibrėžta teisės aktais, dabar tai bus padaryta ir šalies mastu, kad tai, kas įvyko Kretingoje, kitur neįvyktų. Ir „Kretingos vandenys“ pripažįsta, jog prevencijos nebuvo nuo tarybinių laikų“, – aiškino P. Černeckis. Jo teiginį dėl prevencijos nebuvimo sustiprino G. Valinevičius, pareiškęs, jog „Savikontrolės sistemos pagal teisės aktus nebuvo privalomos.“ Pirštu į piktžaizdes Tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Steponas Baltuonis išdrįso prabilti ir apie kitas, „Kretingos vandenyse“ kerojančias negeroves. „Dar 2007-aisiais buvusią įmonės vadovę buvome įspėję, kad įmonės darbuotojai, naudodamiesi įmone, užsiima ir privačia veikla, ir nurodę visam tam padaryti galą. Tačiau visa tai tebevyksta ir šiandieną, o valdybos pirmininkas apie tai net neužsimena. Kretingoje prijungimus (namų ūkių vandens–nuotekų sistemų prijungimus prie „Kretingos vandenų“ centralizuotų tinklų, – aut. past.) daro keli, jų projektus –irgi“, – kalbėjo S. Baltuonis, leisdamas nuspėti, kad grupė įmonės darbuotojų neteisėtai pelnosi iš „Kretingos vandenų“ vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros. P. Černeckis kaltinimą bandė neigti. „Prisijungimų tvarka yra sugriežtinta, nebegalima, kaip anksčiau, atsiskaityti grynaisiais. Ką darbuotojai daro po darbo – nesukontroliuosime. Mes šito klausimo nesame išgvildenę, kadangi viskas į bestuburius sutelkta“, – sakė jis. S. Baltuonis pasėjo abejonių ir dėl įmonės darbuotojų darbo laiko apskaitos, primindamas nelaimingą atsitikimą, įvykusį Kretingoje, J. Basanavičiaus gatvėje, kai sunkiai sužalotas (užspaustas žemių, iškastoje ir reikiamai nesutvirtintoje tranšėjoje) darbininkas buvo parvežtas į Darbėnus, perrengtas, pasodintas „kaip daržovė“ ir paliktas likimo valiai. „Kokia čia darbo apskaita?“ – klausė politikas. Pažymėjęs, jog 5 metus dirbo vienoje chemijos gamykloje, o pastaruosius 32 – „Kretingos grūduose“, tuo leisdamas suprasti, jog turi ir su „Kretingos vandenų“ veikla sietinų žinių ir patirties, S. Baltuonis skėlė: „Įmonė („Kretingos vandenys“, – aut. past.) apleista. Nereikia toli, užtenka į „Klaipėdos vandenis“ nuvažiuoti, kad tuo įsitikintum. Įmonę valdo darbininkų sąjunga, kuri atskaitinga statybos inžinieriui. Nėra technologo! Ar jūs įsivaizduojate kepyklą be technologo? O čia vanduo – svarbiausias maisto produktas. Nėra įvažiavimo į teritoriją tvarkos: kas nori – įvažiuoja ir išvažiuoja. Tos lervos – daugelio metų apsileidimo rezultatas. Į „Kretingos vandenų“ ūkį investuoti 26 mln. eurų. Man gėda dėl tokios Savivaldybės įmonės prieš Kretingos žmones.“ S. Baltuonis pareiškė, jog nepaisys valdančiosios daugumos siekio išsaugoti G. Valinevičių direktoriaus poste ir nepritars jo veiklos ataskaitai. Direktorius nekaltas? „Ar įžvelgiate direktoriaus kaltę dėl makrobestuburių atsiradimo?“ – P. Černeckio klausė tarybos opozicijos vadovas Vytautas Ročys. P. Černeckis pripažino, jog įmonės vadovas turi užtikrinti, kad geriamasis vanduo vartotojams būtų tiekiamas kokybiškas, ir pažymėjo, jog G. Valinevičių valdyba nubaudė, skyrė jam papeikimą. G. Valinevičiaus, ar jis prisiima atsakomybę dėl lervų geriamajame vandenyje 2015-aisiais atsiradimo, klausė ir tarybos posėdyje dalyvavusi Seimo narė Jolita Vaickienė. G. Valinevičius atsakė, jog jo, kaip vadovo, pagrindinė pareiga esanti įmonės finansų valdymas, o dėl užteršto vandens „kalti technologai, gamybos vadovas, atleistas iš pareigų.“ „Dėl ekstremalios situacijos nesuvaldymo tiesiogiai atsakingas vadovas“, – tvirtino tarybos narys Vilius Adomaitis ir ragino kolegas nepritarti „Kretingos vandenų“ direktoriaus ataskaitai. „Nors jau esu kitoje barikadų pusėje (ankstesniame posėdyje iš „tvarkiečių“ perėjo pas socialdemokratus, o tuo pačiu – ir pas valdančiuosius, – aut. past.), nebalsuosiu prieš savo valią, nes įmonė neužtikrina vartotojams jų perkamo vandens kokybės“, – sakė tarybos narys Alvydas Jonaitis. Prie sienos remiamas G. Valinevičius pareiškė: „Kada sutvarkysiu šitą situaciją, tada pagalvosiu. Nenoriu bėgti.“ Tarybos Ekonominės plėtros ir ūkio komiteto pirmininkas, konservatorius-krikščionis demokratas ir tarybos valdančiosios daugumos atstovas Dangiras Samalius ragino kolegas įsiklausyti į G. Valinevičiaus pareiškimą pritarti jo ataskaitai. Kova su lervomis įmonei, G. Valinevičiaus teigimu, jau kainavo apie 35 tūkst. eurų, atmetus išlaidas darbo užmokesčiui – apie 20 tūkst. eurų. Įmonė 2015 metus užbaigė pelningai. Grynasis 2015 metų pelnas – 58 tūkst. eurų – yra 20,6 tūkst. eurų, arba 35,6 proc. mažesnis už pelną, gautą 2014-aisiais. G. Valinevičius neslėpė, jog 2015-aisiais ir šiandieną įmonę gelbsti ankstesniais metais uždirbti pinigai. Paklaustas, ar įmonė turi planą, kaip išvengti vandens branginimo, G. Valinevičius patikino, jog šiandieną kainos didinti nereikia ir kad vanduo gali brangti dėl vienintelės priežasties – paskolos, kurią įmonė turėtų panaudoti naujų vandentvarkos projektų, kuriems skiriama ES parama, kofinansavimui. Tokios paskolos paėmimui pritarė ir finansinę naštą nuo Savivaldybės biudžeto „Kretingos vandenims“ perkėlė Kretingos rajono savivaldybės taryba balsų dauguma. Tvirtinant „Kretingos vandenų“ vadovo ataskaitą, lemiamas buvo ne vien mero balsas (kai balsai –už bei prieš ir susilaikė – pasiskirstė po lygiai), bet ir opozicijai bei kitiems netikėtai už balsavęs darbietis Antanas Puodys.
|
|
