|
|
|
Televizijos scenoje – kaip namie, kaip Salantuose
Nors po pasirodymo LRT eteryje kai kurie interneto komentatoriai penkiolikmetį Liną Drąsutį jau suspėjo pakrikštyti Merūno pamaina, juodupėniškis solistas pūstis nė neketina ir sako, jog šiuo metu tiesiog atsidūrė sėkmių ruože ir nesirengia jo palikti.
Šeštus metus chorinio dainavimo Salantų meno mokykloje besimokantis vaikinas prieš gerą savaitę sublizgėjo LRT transliuojamo vaikų ir moksleivių dainų konkurso „Dainų dainelė“ finaliniame etape, kur atliko Juozo Tallat-Kelpšos harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Bernelis ne darbininkėlis“. Ir tai jau trečias svarus juodupėniškio pasiekimas šiais mokslo metais. Sausį vokalistas dalyvavo baigiamajame Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos projekto – vaikų ir jaunimo festivalio „Muzika kviečia kiekvieną“ koncerte, kur turėjo unikalią galimybę atlikti Cezario Franko duetą „Panis Angelicus“ su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate, sopranu Asta Krikščiūnaite. Sėkmė Liną lydėjo ir vasarį tos pačios konservatorijos surengtame respublikiniame jaunųjų dainininkų konkurse – savo amžiaus grupėje jis iškovojo I laipsnio laureato diplomą. Pasak Lino chorinio dainavimo mokytojos Vitos Baužytės, konkurso pasirodymus vertino išties rimta komisija – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dainavimo katedros vedėja A. Krikščiūnaitė, Kauno Valstybinio muzikinio teatro solistas Mindaugas Zimkus ir kiti profesionalai. „Todėl šis laimėjimas pastūmėjo mus dar didesnei avantiūrai – ryžomės keliauti į Vilnių, į IV Lietuvos muzikos ir meno mokyklų jaunųjų dainininkų festivalį-konkursą „Dainos sparnais aplink pasaulį”. Vienas iš privalomų konkurso kūrinių buvo kurios nors užsienio šalies liaudies daina. Pasirinkome neapolietišką dainą „Santa Lucia“ ir neprašovėme – Linas sugrįžo su dar vienu I laipsnio diplomu“, – teigė V. Baužytė. Konkuruoti – įdomu L. Drąsučio sėkmių grandinė prasidėjo dar pernai lapkritį Kaune, kai kartu su kitais lietuviais ir svečiais iš Baltarusijos, Suomijos, Rusijos, Azerbaidžiano, Estijos varžėsi konkurse „Kaunas Sonorum“ ir savo kategorijoje laimėjo I vietą. „Po dvejus metus trukusios priverstinės pertraukos dėl balso mutacijos Linas pats ėmė prašytis atgal į dainavimo pamokas, o dalyvauti šiame konkurse išsikėlėme kaip pagrindinį tikslą. Rezultatas nustebino ir mus pačius“, – apie savo mokinio pasiekimus kalbėjo V. Baužytė.
Vis dėlto kol kas ilgiausiai trunka L. Drąsučio sėkmės kelionė „Dainų dainelėje“ – įveikęs rajono, zonos ir respublikinį etapą, šiuo metu jis laukia visų penkiolikos konkurso transliacijų pabaigos, kai paaiškės komisijos vertinimai ir internetinio žiūrovų balsavimo rezultatai. Savo balsą už patikusius atlikėjus žiūrovai gali atiduoti iki gegužės 1 d. Linas tikino, kad būti scenoje ir dar varžytis su kitais – jam įdomu. Štai ir šiandien vaikinas lips į Žemaitijos ir Klaipėdos krašto muzikos bei meno mokyklų festivalio „Vaikai ir muzika“ sceną. „Kiekviename konkurse kaupiu patirtį – ar tai būtų sėkmė, ar pralaimėjimas. Tolimesniame gyvenime tai turėtų praversti“, – kalbėjo L. Drąsutis. Juodupėniškio nė kiek neišgąsdino ir televizijos kameros filmuojant „Dainų dainelę“ – nedidelė konkurso scena jam pasirodė jauki, salėje, taip pat, kaip ir bet kuriame koncerte, sėdėjo žmonės, vedėjai buvo draugiški, todėl jis jautėsi visai kaip namie, kaip Salantuose. Ambicingas ir charizmatiškas> L. Drąsutis aktyvus ne tik konkursuose – gieda bažnyčioje, chore, veda mokyklos renginius, atstovauja savo gimtiesiems Juodupėnams kaip skaitovas. „Linas – labai darbštus ir atsakingas. Jei jau ko nors paprašome, – žinome, kad jis atliks savo pareigą“, – kalbėjo Salantų meno mokyklos direktorė Silvija Piluckienė. V. Baužytė pridėjo, kad Linas – iš tų vaikų, kurie labai blaiviai priima kritiką, išgirsta pastabas, jas apdoroja ir pasidaro išvadas. Anot Lino koncertmeisterės Jekaterinos Samulionienės, fortepijonu vaikinas groja taip pat puikiai, kaip ir dainuoja: „Dirbti su motyvuotu, iniciatyviu mokiniu – visada ir iššūkis, ir didžiulis malonumas. Tu gali duoti jam labai daug ir jausti, kaip vaikas tobulėja muzikine prasme, gerėja jo skonis, ugdomas pasitikėjimas savimi.“ Vis dėlto šiuo metu fortepijoną Lino gyvenime pergali dainavimas. L. Drąsučio žodžiais, dainuoti jam norisi visada, šis užsiėmimas laimi ir prieš pamokas mokykloje, nors vaikinas iki šiol nežino, ar ryšis su daina sieti savo ateitį. „Per anksti apie tai kalbėti, dabar man sekasi, tačiau balso mutacija nėra iki galo pasibaigusi. Be to, puikiai suprantu – mano dainavimas nėra tobulas, todėl svarbiausia, kad nepritrūktų darbo, – realiai situaciją įvertino žemaitis, neseniai susižavėjęs nelengvu klasikos žanru ir su dideliu malonumu vis dažniau aplankantis Klaipėdos muzikinį teatrą. Plika akimi matyti, kad traukiant ariją ar kitą dainą Lino viduje tarsi įsijungia papildomas vidinis variklis. Vaikino dainavimo mokytoja tai vadina ypatinga charizma, kurią pajuto nuo pat pradžių, kai dar būdamas vaikas L. Drąsutis atėjo į meno mokyklą: „Nors jo balsas tuomet nebuvo išskirtinis, pradėjęs dainuoti Linas tarsi apsigyvendavo dainoje ir visa savo esybe imdavo pasakoti jos istoriją. Šis įspūdis laikui bėgant tik auga.“
|
|
