Kodėl gyvenate ir ar kitą kviestumėte gyventi Salantų krašte?

– Visai neseniai į Salantų kraštą atsikrausčiau iš Klaipėdos, mat įsigijau sodybą. Mane žavi jau vien tai, kad čia – kur kas mažiau žmonių. Kai bendruomenė nedidelė – žmonės draugiškesni, nuoširdesni. Didmiestyje to nepajusi. Manau, visko Salantams užtenka, gal tik vaikams norėtųsi daugiau aktyvių pramogų, gal susijusių su sportu. Dabar, kai užsimanome įdomesnės veiklos, tenka keliauti į Klaipėdą.

– Viskas Salantuose būtų neblogai, ir jaunimo prikviestume, jei galėtume jiems pasiūlyti darbo. Dabar jo nėra, todėl vieni į užsienį išvažiuoja, kiti – į Klaipėdą, Kretingą, Plungę. Ir mano dukra į užsienį važinėja, bet visai Lietuvos ir Salantų nepalieka. O aš salantiškė – tik trejus metus, bet iki tol gyvenau netoliese, Žvainiuose, tad čia man viskas sava ir pažįstama.

– Salantai – mažas miestelis, kuriame visi vieni kitus pažįsta, todėl čia ramu. Jeigu tik kažkas nutinka, tuoj vienas kitam – šypt, šypt. Turime gražų tvenkinį – vasarą vaikams jame smagu pasimaudyti, puikiai sutvarkytą parką, gimnaziją, meno mokyklą, bažnyčią – kam ko reikia. Kiek liūdniau vyresniam jaunimui – savaitgaliais nevyksta diskotekos ar panašūs renginiai.

– Salantuose atsiradau prieš dešimt metų, nes taip susiklostė gyvenimas. Anksčiau gyvenau netoli Platelių, ten – mano tėviškė, į kurią kada nors sugrįšiu. Jokios bėdos Salantuose – čia pat parduotuvės, bažnyčia. Ir su kaimynais sutariame – geri žmonės. Švenčių irgi netrūksta – mums kiekviena diena kaip šventė.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS