|
|
|
Gamtoje gyvūno tyko ir ligos
Šylant orams, vis dažniau gyvūnų šeimininkai mėgaujasi gamta kartu su savo augintiniais. „Tačiau išvien su atbundančia žaluma nubunda ir ligas platinantys parazitai – erkės ir blusos, o pastarosios dar yra ir kirmėlių platintojos“, – įspėjo veterinarijos gydytojas Julius Zamulskis, skaitytojams patardamas, kaip atpažinti, kad šuo ar katė užsikrėtę, ir kaip naminį gyvūną gydyti.
Šylant orams, vis dažniau gyvūnų šeimininkai mėgaujasi gamta kartu su savo augintiniais. „Tačiau išvien su atbundančia žaluma nubunda ir ligas platinantys parazitai – erkės ir blusos, o pastarosios dar yra ir kirmėlių platintojos“, – įspėjo veterinarijos gydytojas Julius Zamulskis, skaitytojams patardamas, kaip atpažinti, kad šuo ar katė užsikrėtę, ir kaip naminį gyvūną gydyti. Uodai platina pavojingą ligą „Dažniausiai ant gyvūno kailio aptinkamos erkės, kurios ir gyvūnams, taip pat kaip ir žmonėms, platina Laimo ligą, o dar blogiau – babeziozę. Pastarosios sukėlėjai patenka į kraują ir ardo eritrocitus. Pagrindiniai babeziozės simptomai: gyvūnas tampa apatiškas, jo šlapimas pasidaro tamsios arbatos spalvos, pakyla temperatūra, – kalbėjo J. Zamulskis, patikindamas, jog ši liga plinta itin sparčiai – kasdien jis susiduria bent su vienu atveju. – Babeziozę gydo tik veterinarijos specialistai. Tačiau guodžia bent tai, kad žmogus ja nesuserga“. Erkių sukeliama Laimo liga gyvūnui, panašiai kaip ir žmogui, pasireiškia didėjančia raudona dėme ant jo odos, – gyvūno organizmas kovoja ir pasveiksta šeimininkui dažnai apie ją nė nežinant. „Lietuvoje jau pradėjome nustatyti ir širdies kirmėles, arba dirofiliarozę, kuri anksčiau buvo būdinga tik šiltiems kraštams. Šią ligą platina užsikrėtę uodai. Yra dvi rūšys: vieni parazituoja širdyje, o kiti – poodiniuose sluoksniuose ir raumeniniuose audiniuose. Dirofiliaroze susirgęs gyvūnas tampa vangus, jam niežti ir patinsta oda, padidėja limfmazgiai, krinta svoris, kankina kosulys. Prieš metus jau teko stebėti vieną šios ligos atvejį“, – neslėpė veterinarijos gydytojas. Ši liga taip pat pavojinga ir žmogui, – ji gydoma tik chirurginiu būdu. Askaridžių „kelionė“ organizme Pavasarį gyvūnai dažniau užsikrečia ir askaridėmis bei kaspinuočiais. Anot J. Zamulskio, askaridėmis gyvūnas dažniausiai užsikrečia nuo graužikų, jį prarijęs, arba nuo išmatų. „Gyvūno organizmas taip tampa askaridžių kiaušinėlių saugykla. Kiaušinėlis subręsta per 2 savaites ir čia prasideda įdomioji askaridžių „kelionė“: per kraujotaką invazinė lerva migruoja į kepenis, iš jų – į plaučius bei bronchus, iš ten – į ryklę, o nuryta įsitvirtina plonojoj žarnoj ir lytiškai subrendusi produkuoja lervas. Su išmatomis kiaušinėliai plinta“, – dėstė pašnekovas. Askaridžių patinėliai užauga iki 15 cm, patelės – iki18 cm. Jie pastebimi, tik gausiai išplitę – gyvūno išmatose arba atkosėjus ir išvėmus. Agurkų sėklas primenantys kaspinuočiai Tačiau, pabrėžė veterinarijos gydytojas, gerokai pavojingesni yra kaspinuočiai, kurie būna dviejų rūšių: agurkiniai, kurio nareliai panašūs į agurko sėklas, bei žuviniai, plintantys tik per žalią žuvų mėsą. Agurkinį kaspinuotį platina blusos, – jose išsivysto invazinės lervos, kurias gyvūnas praryja besilaižydamas ar besikasydamas. Dalis kiaušinėlių prikimba šuniui ar katei prie plaukų ir besilaižant taip pat gali patekti į jo organizmą, o patekę per 2–3 savaites išauga į kaspinuotį. Agurkinis kaspinuotis gali užaugti iki 50 cm. „Jis yra tarsi grandinėlė, sudaryta iš atskirų narelių, o pagrindinė galvutė prisitvirtina plonojoj žarnoj. Kai nareliuose subręsta kiaušinėliai, nareliai atsikabina ir pasišalina su išmatomis. Kiekvienas narelis yra tarsi kiaušinėlių konteineris, kuriame tūno iki 2–6 tūkst. kiaušinėlių. Apvalkalui suplyšus, kiaušinėliai pasklinda aplinkoje, ir žemėje gali išbūti gyvi net keletą mėnesių, kol blusa kiaušinėlį praryja ir taip kaspinuotis vėl platinamas. Jeigu gyvūnas velka užpakalį, – tai jau požymis, kad jis turi būtent kaspinuotį“, – tvirtino J. Zamulskis. Gerokai masyvesnis yra žuvinis arba platusis kaspinuotis, užaugantis net iki 20 m ilgio, – galutinis jo šeimininkas yra žinduolis gyvūnas arba žmogus. „Dažniausia nėra jokių simptomų, kad šis kaspinuotis vystosi organizme – jis čiulptuvėliais įsitvirtina prie plonosios žarnos sienelių ir minta gyvūno ar žmogaus maisto medžiagomis. Kartais kraujuojama tuštinantis, gali trūkti vitamino B12, kraujo tyrimas gali rodyti, kad stipriai padidėjo baltųjų kraujo kūnelių. Žuvinis kaspinuotis nustatomas, atlikus išmatų tyrimą, – aptinkant jo kiaušinėlį“, – pasakojo veterinarijos gydytojas. Vaistai veikia tik parazitus „Galimybė užsikrėsti kirmėlėmis nepriklauso nuo to, ar gyvūną vedžioji už pavadėlio, ar paleidi pasilakstyti. Svarbu neleisti šunims ėsti svetimų išmatų“, – pabrėžė veterinarijos gydytojas. Askaridėmis taip pat suserga ir jaunikliai, nes užsikrečia ir besilaukiančios ar žindančios kalės bei katės, – askaridės patenka per motinos kraują ir pieną. Todėl veterinarijos gydytojas rekomendavo visiems naminiams gyvūnams profilaktiškai sugirdyti vaistinėse parduodamų vaistų nuo kirmėlių: jauniems šuniukams ar kačiukams – pirmą kartą 2 savaičių ir pakartotinai – sulaukus 2 mėn. amžiaus. Suaugusiems gyvūnams, jeigu jie gyvena lauke – voljeruose, imami į medžioklę ar gamtą, susirgus sugirdyti nurodytą vaistų dozę ir ją pakartoti po 2 savaičių. „Jeigu gyvūnas užsikrėtęs agurkiniu kaspinuočiu, jį gydyti gali ir pats šeimininkas, – kas 2 savaites girdyti vaistus tol, kol pasišalina kirmėlės galvutė. Vaistai pačiam gyvūnui nekenkia, nes nesirezorbuoja į jo kraują, o veikia tik konkretų parazitą. Dar patartina išpurkšti namus specialia priemone nuo blusų, kad išsinaikintų blusų kiaušinėliai“, – akcentavo J. Zamulskis. Tačiau, gyvūnui kraujuojant ar nesiliaujant viduriuoti, pašnekovas jau pataria kreiptis į gyvūnų kliniką, kur jis gydomas įvedus lašelines. Jeigu namie yra ne vienas gyvūnas, pastebėjus bent vieną iš jų užsikrėtus kirmėlėmis, profilaktiškai vaistus būtina sugirdyti ir kitiems, šeimininkui taip pat reikėtų suvartoti vaistų dozę. --- „Siekiant išvengti ligų, naminiam gyvūnui būtina nuolatinė profilaktika: lauke auginamam kas 3 mėn. sugirdyti tabletes nuo kirmėlių, o namie auginamam – kas 6 mėn. Taip pat naudoti priemones nuo erkių – specialius dirželius ir lašus“, – tvirtino veterinarijos gydytojas Julius Zamulskis.
|
|
