|
|
|
Į konkurencinę kovą – tik su geros kokybės produktais
Kretingoje viešėjo ir su Lietuvos bitininkų sąjungos Kretingos skyriaus nariais rajono bitininkais susitiko bei bičių produktų kokybės aktualijas aptarė verslininkas bendrovės „Apiproduktai“ vadovas Algirdas Žiukas. Jau 15 metų bičių produktų eksporto versle besisukantis verslininkas akcentavo, jog Lietuvos bitininkai konkuruoti Europos ar net Pasaulio rinkose gali tik su aukštos kokybės švariais bičių produktais. Apie 50 proc. bendrovės „Apiproduktai“ supirktų bičių produktų iškeliauja į Europos Sąjungos šalis. Pagrindinis iš jų yra medus, kuris ir bitininkams atneša daugiausia pajamų. Kalbėdamas apie medaus kokybę – kokia ji turėtų būti iš tiesų, lektorius dėmesį atkreipė į rapsų medų, kuris Lietuvoje nėra toks populiarus kaip Europoje, o Lietuvos bitininkai, prisukę rapsų medaus, lyg ir nusivilia, nes šalies rinkoje jis nepaklausus. „Balkšvos spalvos su vos pilku atspalviu, jeigu rinkta iš žieminio rapso, su geltonu – jeigu iš vasarinio, švelnaus lengvo gėlių ir šiek tiek – kopūstų kvapo, švelnaus skonio ir kreminės struktūros – toks rapsų medus yra vertinamas Europoje ir tokio rapsų medaus nesumaišysi nė su jokiu kitu“, – neabejoti rapsų medaus paklausa kvietė A. Žiukas. Pasirodo, Vakarų Europoje rapsų medus yra maišomas su kitomis medaus rūšimis, o kadangi rapsų medus ir susicukravęs išlieka kreminės struktūros, plačiai vartojamas konditerijoje, be to, Europos šalyse tiek rapsų, tiek kitos rūšies medus superkamas už vienodą kainą, todėl stambūs Europos bitynai dirba tik dėl rapso medaus, juolab kad iš 1 ha rapsų bitės gali atnešti iki 100 kg medaus, kai iš pievinių žydinčių augalų – 30 kg. „Kad bitininkas turėtų įvairių rūšių medaus, tarp jų – ir rapsų, siūlyčiau medų per sezoną sukti 3–4 kartus. Tik taip dirbdami turėsime rūšinio medaus ir daugiau uždirbsime. Maišytas medus superkamas gerokai mažesne kaina, be to, tokio medaus į Europą priveža Pietų Amerikos, Ukrainos bitininkai, su kuriais nėra taip paprasta konkuruoti“, – bitininkų dėmesį atkreipė A. Žiukas. Pietų Amerikos, Ukrainos, Rusijos, Kinijos bitynus jis įvardino kaip didžiausius mūsų bitininkų konkurentus, kuriuos lietuviai gali pralenkti tik medaus ir kitų bičių produktų kokybe, juolab kad iš šių šalių pasklinda ir falsifikuoto medaus – tokio medaus gamintojų lyderė yra Kinija. „Kitos šalys, norėdamos pagerinti medaus kvapą, spalvą, skonį, prideda įvairių rūgščių, vitaminų, dažiklių, aromatų – gudraujama, nors tai ir uždrausta. Turiu pasakyti, kad lietuviškas medus – vienas geriausių. Netgi kai cukraus sirupo Europoje leistina norma yra iki 5 proc., Lietuvoje sąžiningai bitininkaujančių bitininkų meduje jo tėra iki 1 proc.
O kuo mažiau cukraus – tuo geresnė medaus kokybė. Ir jeigu mes šiandien turime tokį pranašumą, jį ir reikia išlaikyti“, – šalies bitininkus gyrė svečias, atkreipęs dėmesį, jog lietuviškas medus įprastai yra gero brandumo – pirkėjai taip pat atsižvelgia ir į šį kokybės rodiklį. A. Žiukas aptarė ir kitus medaus kokybės parametrus: diastazę, spalvą, elektros laidumą, fruktozės–gliukozės santykį, klampumą, krakmolo kiekį ir t. t. „Iš kur meduje atsiranda krakmolas? Jo kiekis tiesiogiai susijęs su dirbtiniu maitinimu. Jeigu bites maitinsite nekokybišku invertuotu cukraus sirupu, nepasidomėsite, iš kokių žaliavų jis pagamintas, pirksite pigesnį, o pigesnio sirupo pardavėjai dažnai iki galo nepasako teisybės, jūsų bičių meduje garantuotai bus per daug krakmolo“, – perspėjo A. Žiukas, patyręs atvejų, kai užsienio šalys grąžina kokybės neatitinkantį medų supirkėjams. Ko visiškai negali būti meduje? Griežtai – jokių antibiotikų. O jų – streptomicino, tretraciklino, ypač – iki mums įstojant į Europos Sąjungą plačiai vartoto levomicetino – dar randama. Antibiotikai – šio amžiaus rykštė, pavartojus antibiotikus, jų rezistencija – 5 metai, o Vakarų šalyse veikiančios laboratorijos – tokios galingos, kad atseka ir pačius mažiausius antibiotikų likučius. „Jeigu vartosite antibiotikus – ką laimėsite? Na, gal išgelbėsite kokią šeimą–antrą, bet antibiotikais užkrėsite viso bityno produktus“, – nė neabejojo lektorius, taip pat atkreipęs dėmesį į tai, jog labai atsakingai, griežtai laikantis instrukcijų, reikia vartoti ir bitėms nuo varozės gydyti skirtus preparatus, kurių, nors ir nesusijusių su antibiotikais, likučiai negali viršyti normos. Visiškai neleistini bičių produktuose yra ir pesticidai, tačiau ši problema priklauso ne nuo bitininkų – purškiant laukus, žūva bitės, pesticidų likučių atnešama į avilius. Tačiau, pastebėjo A. Žiukas, su problema – kad pesticidų likučių būtų aptikta meduje – jam neteko susidurti, tačiau yra buvę, kai pesticidų buvo aptikta žiedadulkėse, bičių duonelėje – matyt, greičiausiai dėl to, kad pastarieji produktai chemijos likučius tarsi užkonservuoja. Nuodas meduje – ir sunkieji metalai: švinas, kadmis, gyvsidabris. „Visas pasaulis turi bitininkystės problemų. Mums, lietuviams, atsiranda nebloga galimybė sukti medų be antibiotikų, be radiacijos, nes mūsų gamta – dar pakankamai švari, tačiau turime žinoti, kokie reikalavimai keliami bičių produktams. Jungtinės Amerikos Valstijos, Pietų Amerika niekada nebeišspręs genetiškai modifikuotų organizmų problemos – jie niekada nebeatsisakys genetiškai modifikuotų augalų, o mes dar galime gyventi be to ir mūsų kelias – ekologiškai švarūs produktai“, – kad sąžiningai dirbant galima ir neblogai uždirbti, teigė A. Žiukas. Jis aptarė ir kokybės reikalavimus pikiui, bičių duonai, žiedadulkėms, patarė bitininkams, kur kreiptis norint kokybiškai iškulti bičių duoną, kokias priemones patartina naudoti, norint pririnkti kokybiško pikio, kokį laiką galima laikyti bičių produktus, kad jie nepasentų, kokią naudoti tarą, kad bičių produktai būtų švarūs ir saugūs. ---
Vidutinės bičių produktų supirkimo kainos Lietuvoje: 1 kg medaus – nuo 2,3 iki 2,75 Eur, parduodant ne mažiau kaip 0,5 t medaus; 1 kg aukščiausios kokybės pikio – 35 Eur; 1 kg bičių duonos – apie 12 Eur; 1 kg vaško – 5,5 Eur.
|
|
