|
|
|
Jaunosios mokslininkės nacionalinio konkurso prizininkės
Vydmantų gimnazijos vienuoliktokės Karolina Kelpšaitė ir Karolina Čeponytė, vadovaujamos fizikos mokytojos Liucijos Mončienės, tapo Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso (ESJMK) nacionalinio etapo prizininkėmis – pateikusios mokslinį darbą „Saulės audrų aidai pajūryje“, jaunosios mokslininkės užėmė III v.
Be to, vydmantiškės buvo vienintelės, apdovanotos piniginiu prizu, kurį įsteigė buvęs ESJMK dalyvis mokslininkas Julius Bogomolovas. Konkursui buvo pateiktas 61 mokslinis darbas. Iš jų vertinimo komisija, vadovaujama Vilniaus universiteto profesoriaus Vlado Vansevičiaus, išrinko 6 darbus, kuriuos jų autoriai birželio 20–21 dienomis pristatys Prezidentūroje. Šalies Prezidentei savo darbą pristatys ir Vydmantų gimnazijos mokinės, kurioms konkurso pirmininkas palinkėjo: „Ateikit ir nustebinkit pasaulį“. K. Kelpšaitei ir K. Čeponytei šis konkursas buvo pirmasis, gi mokytoja, dirbanti ir Palangos Senojoje gimnazijoje, su savo mokiniais yra ne kartą dalyvavusi tokiuose konkursuose ir – sėkmingai: jos vadovaujami mokiniai, vystydami Saulės audrų temą, yra ne kartą tapę konkurso nugalėtojais bei prizininkais. Vydmantiškės gimnazistės savo darbe tyrinėjo gyventojų ilgaamžiškumo bei mirtingumo sąsajas su Saulės aktyvumu: jos įrodė, kad Saulės audros turi įtakos žmonių gyvenimo trukmei. Medžiagos tyrinėjimams mokinės ieškojo Palangos bei Kretingos kapinėse – kruopščiai rinko gimimo ir mirties duomenis, juos apibendrino ir teikė išvadas. „Merginos atliko didelį ir sunkų darbą. Ne kiekvienas mokinys tokį pasirinktų, kad ir kokia įdomi bebūtų pasiūlyta tema, – teigė mokytoja L. Mončienė, negailėdama gerų žodžių jaunosioms mokslininkėms. – Šios mokinės – darbščios, atsakingos, komunikuojančios, kritiškai mąstančios ir konstruktyviai sprendžiančios problemas. O tokių savybių ir reikia, norint gerai atlikti darbą ir pasiekti rezultato“. Mokytoja pastebėjo, jog gimnazisčių darbas, kurį į visumą sieja mokslininko A. Čiževskio mintis „kai Saulės aktyvumas didėja, jos glėbyje Žemę apima spazmai“, savo idėja artimas norvegų mokslininkų tyrinėjimams – jų pagrindinis informacijos šaltinis yra vienuolynų knygų įrašai – ir kad visi kartu savo darbais tarsi bando pasakyti, jog žmogus turi save saugoti, jog jis yra gamtos dalelė ir tai – neišvengiama. „Kai Saulė pyksta, puola, kai keičiasi jos dėmių skaičius, ji siunčia magnetinius srautus, iškraipo magnetinį lauką, kuriame atsidūrę nebežinome kaip elgtis. Mūsų darbo esmė ir buvo įrodyti, kad tarp Saulės ir žmogaus yra ryšys, ir žmogus turi su tuo susitaikyti“, – teigė K. Kelpšaitė ir K. Čeponytė, kurios ketina gilintis į pasirinktą temą ir kitąmet vėl dalyvauti konkurse. Gimnazistės pripažino, jog konkurse nebuvo lengva – darbus vertino rimta mokslininkų komisija, tačiau jos tam rengėsi – iš anksto apmąstė, kaip pristatys ir apgins savo idėjas. Atlikdamos tyrimą, gimnazistės ne tik įgijo naujų žinių, kaip reikia atlikti tiriamąjį darbą, ugdė gebėjimus, bet ir labiau susidomėjo fizika, matematika – šių disciplinų, tikisi merginos, prireiks ir jų ateičiai kurti. „Darbų temų numatyta dar ne viena. Vydmantų gimnazija – puiki erdvė pasireikšti jaunojo mokslininko gebėjimams. Čia laukiamas kiekvienas, kuris bent kiek nori išbandyti save“, – kad gimnazija bei jos pedagogai laukia darbščių ir sumanių mokinių, neslėpė mokytoja L. Mončienė. --- Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinį etapą organizuoja Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Konkurso tikslas – skatinti jaunimą kurti, skleisti mokslo žinias ir populiarinti tyrėjo profesiją bet atrinkti geriausius darbus ES jaunųjų mokslininkų konkursui. Teisę atstovauti Lietuvai Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse įgyja ne daugiau kaip trijų iškiliausių darbų autoriai. Šiemet Lietuvai Briuselyje atstovaus Vilniaus Užupio gimnazijos dvyliktokė Rūta Prakapaitė ir Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos dvyliktokas Modestas Gudauskas.
|
|
