|
|
|
Sausas pavasaris į laukus pašaukė anksčiau
Pavasarinę sėją šiomis šiltomis dienomis įpusėjęs Šukės kaimo ūkininkas Stasys Lomsargis juokavo, jog, laukuose techniką burzginant kaimynams, jam ir pačiam namuose sėdėti buvę nepadoru.
„Ketinau dar šiek tiek luktelėti, bet neištvėriau – 10 dienų prieš sėją pirmąsyk žemę „pajudinau“, išsibarsčiau trąšas ir pirmuosius pabėriau žirnius bei kmynus“, – šypsojosi jis. Anot pašnekovo, ankstesniais metais sėja dažniausiai būdavo pradedama tik apie balandžio 20 ar 25 dieną, tačiau, baimindamiesi, kad dirva visai neišdžiūtų, šiemet žemdirbiai darbus paspartino. „Nors sinoptikai žada lietų, bet ką gali žinoti, kaip bus. Gerai, kad bent po žiemos dirvoje drėgmės šiek tiek užsiliko, o tokia sėti tinka“, – sakė ūkininkas. Iš viso S. Lomsargio laukai užima daugiau kaip 400 ha. Žirniai auga 40 ha plote netoli Kretingos r. ribų esančiuose Kuliuose, o praėjusį antradienį gerokai po pietų Kašučių kaime jis sėjo vasarinius kviečius. Ūkininkas prognozavo, kad po pusantros valandos traktorių ir antrą sezoną tarnaujančią sėjamąją jau galės pasukti į kitus du netoli esančius po maždaug porą ha užimančius plotus – juose taip pat bers vasarinius kviečius. „Dar 50 hektarų beliks apsėti miežiais ir 20 hektarų – rapsais“, – sakė S. Lomsargis. Anot jo, pernykštis derlius buvęs neblogas, tad ne prastesnio laukiama ir šiemet. Praėjusių metų derliaus grūdų aruoduose jis teigė nebeturintis – kiek pasilikęs sėklai, tiek ir išnaudos. S. Lomsargis pasidžiaugė, kad po praėjusios švelnios žiemos šiemet neiššalo žiemkenčiai. „Nuostolių nepatyriau. Buvau pasisėjęs apie 120 hektarų žieminių kviečių, 40 hektarų – kvietrugių ir apie 40 hektarų – kmynų“, – sakė jis. Anot vedėjos Ženetos Seniūnienės, šiemet į Žemės ūkio skyrių dėl nušalusių žieminių kultūrų nė vienas žemdirbys nesikreipė. „Užtat skundų, kad pievas ir šiemet šviežiai pasėtus žirnius spėjo iškuisti šernai, gauname vos ne kasdien“, – teigė ji. Vedėjos manymu, galbūt dar ne visi ūkininkai savo laukus ir apžiūrėjo, tačiau daugiausia prašymų įvertinti žalą gaunama iš tų vietų, kur, matyt, didžiausia šernų populiacija – Darbėnų, Žalgirio ir Imbarės seniūnijose. Pernai iš viso buvo gauta 18 ūkininkų pranešimų apie šernų padarytą žalą, bet ji nebuvo didelė, kadangi daugiausia nukentėjo ganyklos.
|
|
