Viena ranka – ant tremties istorijos pulso

Į jaunimo sambūrį „Lietuvos laisvės keliu“ Darbėnų gimnazijos šaulius, Salantų gimnazijos skautus ir Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos ekspedicijos „Istorija gyvai“ dalyvius sukvietusi Vydmantų gimnazija sulaukė ypatingo svečio – visuomeninės bendrijos „Lemtis“ nario, fotografo ir operatoriaus Gintauto Aleknos, pusę savo gyvenimo paskyrusio ekspedicijoms į lietuvių tremties vietas.

Vydmantų gimnazijoje Gintautas Alekna pasidalijo per 27 metus ir 46 ekspedicijas į tremties vietas sukaupta patirtimi.

Pasak sambūrio iniciatorės, Vydmantų gimnazijos direktorės pavaduotojos Bronės Kietelytės ir idėją palaikiusios gimnazijos vadovės Astos Burbienės, mintis į Vydmantus pasikviesti G. Alekną kilo su juo susipažinus Židikų gimnazijoje – unikalią šio žmogaus kelionių patirtį norėjosi pristatyti ir Vydmantų gimnazijos mokiniams.

Istorijai, draugystei ir pilietiškumo stiprinimui skirtame renginyje, į kurį išsaugo sambūris, anot B. Kietelytės, mokiniams taip pat suteikta proga megzti ryšius tarpusavyje bei susipažinti su pilietiškomis bendraamžių veiklomis.

„Mes labai dažnai kalbame apie patriotizmą, bet jis taip ir lieka žodžiuose. Visai kas kita – auklėjimas per konkrečių žmonių patirtis ir išgyvenimus. Tai veikia kiekvieną iš mūsų“, – jai pritarė A. Burbienė.

Laisvalaikio darbas

Apie ekspedicijas į tremties vietas moksleiviams papasakoti atvykęs G. Alekna tikino, kad per 27 metus ir 46 ekspedicijas sukaupė tiek patirties, kad papildomai rengtis susitikimams su jaunimu jam nebereikia, telieka susikrauti daiktus į kuprinę, lyg rengiantis dar vienam žygiui. Šį kartą į jį išsiruošė dar ir nešinas unikaliomis nuotraukomis – jos kurį laiką migruos po Kretingos rajono mokyklas.

„Dirbu ir kitus darbus, visiškai nesusijusius su ekspedicijomis. Jos man – tarsi laisvalaikio darbas, kuriam, tiesą sakant, mano laisvalaikio ir atostogų nepakanka, – sakė G. Alekna. – Pernai ekspedicijoms skyriau 2,5 mėnesio, užpernai – tik savaitę ar dešimt dienų.“

Dešimt metų G. Alekna į ekspedicijas lydėjo ir populiaraus projekto „Misija Sibiras“ dalyvius, tačiau nusivylęs finansavimo paskirstymu, kai nuo 1989 metų ekspedicijas vykdančiai bendrijai „Lemtis“ 2014 m. visiškai nebeskirta lėšų, nusprendė pasitraukti.

„Su „Lemtimi“ mes jau buvome atlikę labai gražių darbų – Altajuje ir kitose vietose. „Misija Sibiras“ nieko panašaus nėra dariusi“, – kalbėjo keliautojas.

Aplankė tūkstantį vietovių

Nepaisant aplinkybių, bendrijos „Lemtis“ nariai ir toliau vykdo savo pagrindinę misiją – ieško tremtinių kapaviečių ir jas inventorizuoja, tvarko.

„Tačiau kapinių tvarkymo ekspedicijos sudaro kur kas mažesnę dalį. Priežastis paprasta – neturime tam pakankamai pinigų: juk norint sutvarkyti kapavietes, būtina vežtis kur kas didesnę komandą, pirkti medžiagų“, – paaiškino „Lemties“ narys.

Jis pats per ekspedicijų metus aplankė per 1 tūkst. vietovių: ne visose kapinės išliko, ne visose jos, kaip vėliau paaiškėdavo, apskritai buvo. Jaunimą bendrija „Lemtis“ dažniausiai įtraukia į kapų tvarkymo žygius: „Tik nesivežame tokio didelio žmonių skaičiaus, kaip projekte „Misija Sibiras“. Tai neturi jokios prasmės, kadangi nėra tokių kapinių ir tiek darbų jose, kad vienu metu į ekspediciją turėtų vykti 15 žmonių.“ Todėl gana dažnai G. Alekna į ekspedicijas leidžiasi vienas – nors su komanda ir smagiau, kaip parodė pastarųjų metų patirtys, papildomi žmonės ne visada yra pagalba.

Sambūryje „Lietuvos laisvės keliu“ mokėsi ir bendravo Darbėnų, Salantų, Židikų Marijos Pečkauskaitės bei Vydmantų gimnazijų mokiniai, suburti šios mokyklos direktorės pavaduotojas Bronės Kietelytės. Renginį jai padėjo vesti gimnazistas Lukas Lignugaris.

Pilietiškumo – mokyklose

G. Alekna įsitikinęs, kad dar neatrado stebuklingo rakto, kaip jaunimui reiktų pasakoti tremties istoriją. Keliautojo teigimu, kur kas lengviau prakalbinti tų jaunuolių širdis, kurie kartu išsirengia į ekspedicijas – jie visi įprastai būna labai motyvuoti.

„Jei su mokiniais, ypač jaunesniais, kalbėčiausi vien skaičiais, faktais, kryžių nuotraukomis ir tremtinių prisiminimais, jie greitai prarastų susidomėjimą. Vaikams kur kas įdomiau pamatyti kadrą, kuriame meškiukas apsižiojęs mano ranką, ar sudėtingiausius keliavimo momentus“, – sakė G. Alekna.

Bandymai kalbėti apie patriotiškumo skatinimą ir pilietinį švietimą mūsų šalyje „Lemties“ atstovui taip pat labiau primena šou, o ne rimtą darbą. „Tam, kad vidinis žmogaus šauksmas nubustų, jis turi gauti tam tikrą informaciją. Tačiau tam reikalinga apgalvota, rimtų specialistų parengta metodika, – įsitikinęs pašnekovas. – Ir šios programos reikėtų būtent mokyklose, o ne jau susiformavusioms asmenybėms – studentams ar dar vyresniems. Todėl ir mūsų pirmoji ekspedicija 1989 m. buvo moksleiviška, o dabar be galo džiaugiuosi, kad pavyko suintriguoti ir į judėjimą įtraukti Židikų gimnazijos mokinius.“

---

Visuomeninės bendrijos „Lemtis“ nariai per 27 metus dalyvavo 47 ekspedicijose, aplankė beveik visas Rusijos sritis, kuriose buvo tremtinių iš Lietuvos, tai – apie 90 proc. visų išlikusių tremties vietų. Jie Sibire ir kitose Rusijos vietose iš viso praleido per 900 dienų, lėktuvais, traukiniais, automobiliais, visureigiais, laivais ir pėsčiomis nukeliavo per 400 tūkst. km, aplankė apie 1 tūkst. tremties vietovių ir inventorizavo apie 400 kapų bei kapaviečių. Lietuvoje bendrija kūrė dokumentinius filmus, ruošė televizijos laidas ir reportažus, rašė straipsnius, rengė fotoparodas, kurios buvo ir yra eksponuojamos įvairiose Lietuvos vietose.

Visą šį laikotarpį su ekspedicijomis keliavęs Gintautas Alekna turi sukaupęs unikalų foto ir video medžiagų archyvą, kuriame – per 35 tūkst. nuotraukų, apie 170 val. įvairiais formatais nufilmuotos medžiagos. Didelė dalis užfiksuotų kapų ir kaimų jau yra sunykę, o juostose įamžinti tremtiniai jau yra mirę.

G. Alekna apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino III laipsnio medaliu, Lietuvos televizijos akcijos „Daugiau saulės, daugiau šviesos“ ir Petro Abukevičiaus vardo premijos laureatas.

• Rašyti komentarą (0)