|
|
|
Pageidautų stambiųjų atliekų aikštelės mieste
Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai į Kretingą atkeliauja 1,2 mln. eurų europinės paramos. Kaip tikslingiau suraikyti šį pyragą, buvo tartasi Kretingos rajono savivaldybėje išvien su bendrovės „Kretingos komunalininkas“ atstovais. Ankštakių sąvartynas – per toli „Kretingos komunalininko“ direktorės pavaduotojas Valerijonas Černeckis Savivaldybės atstovams aiškino, jog Kretingos mieste „mirtinai“ yra būtina įrengti stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę: „Žmonės, kiek juos beinformuotum, nei žaliųjų atliekų, nei padangų ar lempų neveža į Ankštakių aikštelę, kurią už europines lėšas įrengė KRATC, – jiems ten per toli. Ai, ką čia vežti – viena–dvi padangos, ir stato jas prie miesto konteinerių, išmeta aikštelėse. Kiek tų aikštelių prie sodininkų bendrijų beįrengtume, jas vis vien paverčia šiukšlynais“. Vicemerė Danutė Skruibienė pastebėjo, jog žmonės taip suvokia: jeigu jau jis moka vietinės rinkliavos mokestį, tai komunalininkai privalo visas šiukšles iš jų kiemo išvežti. V. Černeckis neslėpė, jog šiandieną mieste nėra vietos sandėliuoti žaliąsias atliekas. „Vežiojame šakas į Ankštakių sąvartyną tarsi orą, išlaidos – didžiulės, – pastebėjo jis ir palygino. – Pernai patys į aikštelę išvežėme 170 t žaliųjų atliekų, o gyventojai – tik 10 t“. Statyba kainuotų milijoną Anot jo, įrengus stambiųjų atliekų aikštelę mieste, joje šakos būtų ne tik sandėliuojamos, bet ir smulkinamos. Administracijos direktoriui Virginijui Domarkui paklausus, ar būtų atsisakyta Ankštakių aikštelės, V. Černeckis atsakė, jog į ją atliekas vežtų Kretingsodžio bei kitų artimiausių vietovių gyventojai. Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė pasidalino žiniomis, jog Klaipėdoje, Miško kvartale, įrengta atliekų surinkimo aikštelė pasiteisino, skirtingai, negu kitoje miesto pusėje, prie daugiabučių garažų. „Individualių namų gyventojai labiau rūpinasi aplinka, negu daugiabučių“, – pastebėjo posėdžiautojai. Aikštelei, V. Černeckio skaičiavimu, reikėtų maždaug 1ha ploto pramoninėje miesto zonoje: „Tam esame nusižiūrėję tinkamiausią vietą už Tiekėjų gatvės“. Aikštelės įrengimas kainuotų apie 1 mln. eurų. Savivaldybės vyriausioji architektė Reda Kasnauskė pastebėjo, jog greta Tiekėjų gatvės yra 2,7 ha sklypas, kurio dalį galima būtų skirti atliekų aikštelei. Numatyta 20 konteinerinių aikštelių Kretingos mieste komunalininkai taip pat pageidautų 20 antžeminių arba požeminių atliekų rūšiavimo aikštelių. Pagal miesto aikštelių įrengimo planą, dvi planuojama įrengti Vilniaus gatvėje, abipus senųjų kapinių, bei prie muziejaus daugiabučių. Dėl kitų dar nenuspręsta, – posėdžiautojų nuomone, aikštelės dar galėtų būti įrengtos miesto centre, J. K. Chodkevičiaus, Kęstučio, Birutės gatvėse bei Topolių mikrorajone. Tačiau galutinį žodį kitą savaitę turės tarti komunalinio ūkio vadovai išvien su miesto seniūnu Stanislovu Juknevičiumi. Taip pat dar neapsispręsta – požeminių, kokios yra įrengtos Klaipėdos mieste, ar įprastų antžeminių – aikštelių bus žvalgomasi. Siūlomų požeminių konteinerių talpa būtų 5 kub. m, pats konteineris būtų įmontuotas 1,6 m į žemę, o jo dalis viršum žemės – 1,4 m. S. Jazbutienė pastebėjo, kad požeminių aikštelių eksploatacija – sudėtingesnė, negu antžeminių. Jau aiškėja ir Klaipėdoje įrengtų požeminių aikštelių trūkumai: žiemą prišąla jų dangčiai, maišai, – vežėjams sunku juos atplėšti. Vienos aikštelės, kurioje būtų talpinami 4 pagrindiniai konteineriai – bendrųjų buitinių, stiklo, plastiko bei plastmasės – įrengimas kainuotų 25 tūkst. eurų, o visų 20 aikštelių – apie 0,5 mln. eurų. Kretingai reikia konteinerių Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Jokubavičienė tvirtino, jog Savivaldybė pagal valstybės programą iki 2017 m. pabaigos privalo biologinėms atliekoms bei stiklo konteineriais aprūpinti visas Kretingos rajono namų valdas, – jų iš viso yra 7,5 tūkst. „Ligi šiol tėra išdalinta 2,2 tūkst. konteinerių žaliosioms atliekoms, – jų dar reikės 5 tūkst. Taip pat trūksta ir stiklo konteinerių. Suskaičiavome, jog iš šios europinės programos turėtume skirti 222 tūkst. eurų žaliųjų atliekų ir 62 tūkst. eurų stiklo konteineriams įsigyti“, – tvirtino J. Jokubavičienė. Paaiškėjus, jog visiems išsakytiems poreikiams patenkinti atkeliausiančio milijono neužteks, V. Domarkas pasiūlė įvertinti visų poreikių ir lėšų santykį, išskirti prioritetus ir tuomet dėlioti pinigus. O Strateginio planavimo ir investicijų valdymo skyriaus vedėjui Dariui Martinkui, atsakingam už šį projektą, pastebėjus, jog dar šiemet privalu pateikti paraišką ir suformuoti jo sąlygas, nors dar tebėra daug neaiškumų, nuspręsta nešvaistyti laiko ir kitą savaitę į posėdį rinktis su konkrečiais komunalininkų siūlymais.
|
|
