Po konflikto – dūris peiliu

„Laimingai dar pasibaigė... O būtume jau palaidoję Daivutę“, – „Pajūrio naujienų“ pašnekintas graudulio ašaras vos tramdė 74-erių vydmantiškis Albertas Potra, kurio jauniausią dukrą praėjusį penktadienį peiliu sužalojo neblaivus buvęs sugyventinis.

Vydmantiškis Albertas Potra gailėjosi, kad prieš 6 metus dukros draugui atvėrė savo namų duris.

Pasak jo, nelaimės dieną dukra, kaip visada, tvarkė namus, ruošė valgį, o paskui kažkur dingo. Paaiškėjo, jog buvęs sugyventinis ją išsiviliojo pasikalbėti. Įrėmęs peilį moteriai į nugarą, liepė eiti Vydmantų tvenkinio link, o nepaklusus, peiliu smeigė jai į pilvą. Anot Alberto, 44-erių Daiva – vienintelė iš 6 jo su žmona užaugintų vaikų, taip ir likusi tėvų sodyboje. Kartą, grįžusi iš Palangos, kur dirba, ji prisipažino turinti draugą, norinti parsivesti namo ir gyventi kartu.

„Neprieštaravom. Sakėm, jei geras tau, tai bus geras ir mums, juk visada norėjom, kad Daivutė rastų savo laimę“, – šešerių metų senumo įvykį prisiminė senolis.

Laimonas – toks Daivos draugo vardas – kilęs iš Šilutės rajono.

Alberto žodžiais, jokios specialybės šis vyras nebuvo įgijęs, todėl paprastus darbus dirbdavo tai vienur, tai kitur arba tiesiog uždarbiavo pas žmones. Bet vienoje vietoje užsibūdavo ne ilgiau kaip savaitę ar pusantros – vis kas nors neįtikdavo ar nepatikdavo, vis jam būdavo blogai. Tiesa, jau iš pat pradžių ir į alkoholį nespjaudavo, išgerti patiko, bet ir kad ir koks nors „mėlynasis pijokas“ būtų – nepasakysi.

Didžiausi konfliktai esą prasidėjo tada, kai įnamis panoro, senolio žodžiais, „imti viršų“: jo nuomonė ir sprendimai turėjo būti svarbiausi, įsivaizdavo esąs pats sumaniausias ir išmintingiausias, reikalavo, kad į kiemą be jo žinios niekas nei įvažiuotų, nei koją įkeltų.

Sugyventinis, įrėmęs peilį moteriai į nugarą, liepė eiti jai prie šio tvenkinio.

„Argi jo tas kiemas?“ – žvilgsniu aprėpdamas savo paties rankomis gražiai išpuoselėtą, tvarkingą ir jaukią sodybą, retoriškai klausė Albertas. Jo žodžiais, laikui bėgant ir troboje Laimonui vis labiau ėmė darytis ankšta.

„Pradžioje užleidome vieną kambarį, žadėjom duoti dar ir kitą, taip ir būtume pasielgę, jeigu Laimonas būtų buvęs žmogus kaip žmogus“, – atviravo Albertas.

Prieš namiškius įnamis dar ir smurtavo.

„Kaip šiandien atsimenu: paskutinį sykį atvažiavo policijos pareigūnai, dukros draugą išsidangino į areštinę, o mums su žmona prigrasė – jei dar kartą patys savo noru jį trobon įsileisim, daugiau pagalbos galim nebesulaukti“, – atviravo senolis.

Anot jo, Laimoną teko iškraustyti.

Laikiną pastogę 1979 m. gimęs vyras rado pas tame pat kaime gyvenantį vienišą vydmantiškį, tačiau į buvusios sugyventinės namus, matyt, kada nors vis tiek dar tikėjosi pareiti.

„Matydavau, kaip vakarais sutemus susitūpęs dvilinkas aplink langus slampinėja, arba dieną–naktį įkyriai „birbina“ telefonu. Visos pastangos buvo veltui, Daiva pati jo nebenorėjo“, – teigė pašnekovas.

• Rašyti komentarą (4)