Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Užbaigs tvenkinio pakrančių okupaciją

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2016-04-12
Padvarių pakraštyje, pirmojo tvenkinio pakrantėse, pradėtos statybos sukėlė gretimo dvylikabučio gyventojų bei jų interesus ginančios Aurelijos Orlovienės (nuotr. dešinėje) pasipiktinimą.

Vėjų akligatvyje, Padvariuose, apsauginėje pirmojo Dvaro tvenkinio zonoje prasidėję statybos darbai nebeleidžia ramiai gyventi gretimo Sodų g. Nr. 38 daugiabučio gyventojams, kai šie sužinojo, kad priešais jų žemės sklypus išdygs kotedžai, realiai užtversiantys priėjimą prie tvenkinio.

Antrasis Vijūnėlės dvaras?

„Mes suvokiame, kad yra žmonių, kurie kažkada išnaudojo įstatymų spragas, tačiau tai, kas vyksta šiandieną, peržengia įsivaizduojamas žmogiškumo ribas“, – „Pajūrio naujienoms“ tvirtino daugiabučio gyventoja pedagogė Aurelija Orlovienė.

Moteris sakė, jog jau ir anksčiau girdėję, kad žemė prie tvenkinio, Padvarių gyvenvietės pabaigoje, išdalinta sklypais ir parduota: „Bet galvojome, koks, atsiprašant, kvailys išdrįs spraustis į 25 m tarpą, į pačią apsauginę zoną ir pradėti statybas. Naiviai tikėjome, kad valdžia neleis statytojams bristi į patį tvenkinį. Ir kai vieną vakarą, grįžusi iš darbo, pamačiau ekskavatorių lyginant sklypo teritoriją, apšalau. Juk Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre šita statybvietė patenka į raudonai pažymėtą apsauginę zoną, kur netgi automobilio bet kur nepastatysi“, – piktinosi padvariškė.

Ji neslėpė mananti, kad statybos vyksta, jas palaiminus Kretingos valdininkams, todėl daugiabučio gyventojai jau parašė raštą į Aplinkos ministeriją, ketina kreiptis ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą.

„Tikimės, kad ministerija sustabdys savivalę, – nejaugi Kretingoje bus antrasis Vijūnėlės dvaras? Suprantu, kad užsitrauksiu Kretingos valdininkų nemalonę, tačiau, kaip pilietė, tylėti negaliu – visi žmonės turi turėti galimybę naudotis tvenkinio pakrantėmis, ir negaliu likti abejinga darbams tų, kurie save laiko gudresniais“, – įsitikinusi dvylikabučio gyventojams atstovaujanti A. Orlovienė.

Vėjo akligatvio Nr. 7 sklypo (apvestas linija) riba priartėja kone prie pat tvenkinio.

Suformuota net 12 sklypų

Kretingos seniūnijos seniūnas Antanas Gedminas redakciją patikino, jog statybos darbai Vėjų aklg. Nr. 7 vyksta teisėtai, šio sklypo savininkas – vydmantiškis Mantas Jablonskis.

„Kalbėjausi su Savivaldybės Statybų skyriaus specialistais – visi leidimai M. Jablonskiui išduoti pagal įstatymą. Sprendimai dėl statybų šioje vietoje buvo priimti seniai, seniūnija taip pat neturi jokių pretenzijų“, – tvirtino A. Gedminas.

Pakomentuoti situaciją paprašius Kretingos rajono savivaldybės vadovus, buvo gautas spaudos atstovės Gintarės Puidokienės parengtas lakoniškas atsakymas raštu: „Rajono tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu buvo patvirtintas žemės sklypo Padvarių kaime detalusis planas, kuriuo iš viso suformuota 12 individualių sklypų, – vienas iš jų yra Vėjo aklg. Nr. 7. Suformuotų sklypų naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Vėjo aklg. Nr.7 yra statomi 6 blokuoti vieno buto gyvenamieji namai, – leidimas juos statyti išduotas 2016 m. vasario 25 d.“.

Minimali riba – vos 1,6 m

Anot A. Gedmino, seniūnija būsimai statybvietei, kurioje numatyta keletas statinių, jau anksčiau suteikė adresą – Vėjo akligatvis, o šiemet M. Jablonskiui pirmajam išdavė leidimą statytis. Vėjo aklg. Nr. 7 savininkas pats nusitiesė kelią savojo sklypo link. Greta jo kotedžų dar turi išdygti keli namai – Nr. 3, Nr. 3A, Nr. 5. O už šių sklypų užsilenkiančioje Sodų gatvėje dar 7 suformuotuose sklypuose taip pat nusimato statybos.

Savivaldybės redakcijai pateiktame rašte taip pat teigiama, kad „statyba vykdoma nepažeidžiant patvirtinto detaliojo plano sprendinių. Savivaldybės administracija projektą tikrinti paskyrė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, kuris šiemet vasario 23-ąją patvirtino, kad projektuojami pastatai nepatenka į paviršinio vandens telkinio apsaugos juostas“.

Paklaustas, kaip mano, ar šių sklypų savininkai nepažeidžia tvenkinio pakrantės ribų, A. Gedminas atsakė: „Seniūnija turi technines galimybes matyti kadastrines sklypų ribas – pakrantė ten labai banguota: artimiausia sklypo riba priartėja 1,6–2 m, o tolimiausia riba nutolsta 9–10 m“.

Tvirtina nepažeidus pakrančių apsaugos

Kretingos aplinkosaugos agentūros vedėjas Ričardas Kašėta sakė, jog jų tarnyba taip pat gavusi raštišką padvariškių skundą, tačiau į jį reaguoja ramiai: „Žemė ten – nuosava seniai, visa pakrantė išdalinta sklypais, daugiabučio gyventojai sukruto tik dabar, kai pajudėjo statybos“.

Anot jo, servituto palei daugiabučio gyventojų sklypus nėra, tačiau privatininkai privalės palikti praėjimą prie tvenkinio. Vėjo aklg. Nr. 7 sklypo savininkas, sakė R. Kašėta, sklypo ribas pažymėjo sukaltais kuoliukais.

Aplinkosaugininkas „Pajūrio naujienas“ tikino, jog Vėjo aklg. Nr. 7 sklypas nepažeidžia privalomos 5 m apsauginės pakrantės juostos aplink tvenkinį. Anot jo, už apsauginės pakrantės juostos eina skirtingų dydžių apsauginė zona, kurioje leidžiama ūkininkauti ir statyti.

Dalis išparceliuotos Lietuvos

A. Orlovienė prisiminė, kad dėl laisvo ploto prie pirmojo tvenkinio, Padvarių gyvenvietės pakraštyje, problemos iškilo jau prieš du dešimtmečius. „Kai apsigyvenome daugiabutyje, visiems jo gyventojams, laikantis pakrantės apsaugos reikalavimų, buvo atmatuota po 10–12 arų žemės, kurią mes išsipirkome. Tam, kad visi gautume po gabalą žemės, teko sumažinti mūsų dvylikabučio kiemą, – pasiremdama 1997 m. birželio 12-ąją „Pajūrio naujienose“ išspausdinta publikacija „Kas galima Jupiteriui, negalima jaučiui“, kalbėjo A. Orlovienė. – Mums buvo paaiškinta, kad tvenkinio link plėstis negalima, nes laisvą zoną būtina palikti poilsiui. Tačiau 1997 m. laisva žemė aplink mūsų asmeninius sklypus, nepaliekant vietos praėjimui bei pravažiavimui, staiga atiteko to paties kaimo gyventojui Rimantui Jonučiui, nors jam atmatuota žemė praeityje nebuvo jo asmeninio ūkio žemė“.

Dar tuomet Sodų g. Nr. 38 dvylikabučio gyventojai kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir sužinojo, kad dar 1994 m. Lietuvos konstitucinis teismas leido palikti tik suprojektuotas ir įrengtas rekreacijos zonas, o visa kita žemė tapo privatizuota.

„Deja, tuomet tarp mūsų neatsirado gudročių, sekančių įstatymus, kurie būtų kreipęsi į seniūnijos agrarinę tarnybą, kad tie rėžiai, kaip asmeninio ūkio žemė, atitektų mums“. ---

Aplinkos apsaugos viceministro Lino Jonausko komentaras:

– Tai, ką išgirdau, nėra naujiena Lietuvoje. Iš principo, jeigu sklypas brenda į visuomeninį telkinį, tokios statybos Lietuvoje nėra galimos, tačiau, reikia pripažinti, kad jos vyksta. Vandens apsaugos zonos yra visokių dydžių, – reikėtų teisingai tai įvertinti. Nedelsiant paprašysiu Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento specialistų išsiaiškinti situaciją ir atsakysime raštu. Jeigu paaiškės neteisėti reikalai, yra mechanizmų sustabdyti šiuos procesus.

---

Vakar viceministras L. Jonauskas „Pajūrio naujienas“ patikino, jog šį penktadienį, balandžio 15-ąją, 10 val. prie tvenkinio, ties Vėjo aklg. Nr. 7, įvertinti situaciją atvyks aplinkosaugininkai iš Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento bei Statybos inspekcijos atstovai. Susipažinęs su dokumentais, L. Jonauskas spėjo, jog tvenkinio vandens apsaugos juosta galėjo pasikeisti po pakrančių išvalymo.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas