|
|
|
Prisijaukinusios elito kalbą
Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurso respublikiniame etape sublizgėjusios kretingiškės – Literatūrinių vertimų sekcijoje II laipsnio diplomus ir sidabro medalius iškovojusios Pranciškonų gimnazijos abiturientės Kamilė Duršaitė ir Monika Laukytė – įsitikinusios, kad elegantiškoji prancūzų kalba nepelnytai nuvertinama.
Finaliniame konkurso etape, kuris vyko Pasvalyje, merginoms teko apginti savo iš anksto paruošus darbus – vertimus iš prancūzų į lietuvių kalbą: Monika vertė prancūzų legendas, o Kamilė grožinės literatūros kūrinį – Henri Bosco „L‘Enfant et la Riviere“ („Vaikas ir upė“). Taip pat vyko darbas sekcijose, kai tekstus teko versti ekspromtu, o vėliau juos aptarinėti su pripažinta literatūros iš prancūzų kalbos vertėja, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos nare, prestižinių apdovanojimų vertėjams savininke Jone Ramunyte. Vertimų sekcijoje iš viso konkuravo beveik dvi dešimtys jaunuolių, tekstus vertusių iš įvairių užsienio kalbų. „Kūriniai, kuriuos pasirinkome versti konkursui, negali būti anksčiau išversti į lietuvių kalbą, kad neliktų galimybės kopijuoti. Teisingai pasirinkti kūrinius ir pasiruošti konkursui mums padėjo mokytojos Alma Razmienė bei Daiva Ataitė“, – kalbėjo K. Duršaitė, šiame konkurse dalyvavusi trečius metus iš eilės. Monikai jis buvo antras. Praėjusiais metais III vietą užėmusios merginos džiaugėsi, kad palypėjo dar vienu laipteliu aukščiau, kaip ir tuo, jog ir vėl buvo pripažintos lygiavertėmis varžovėmis. Tai įrodančius medalius jaukioje ceremonijoje joms įteikė Pasvalio meras Gintautas Gegužinskas ir konkurso vertinimo komisijos pirmininkė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro ir kino kritikos dėstytoja, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė. „Apie prancūzų kalbos situaciją tiek mūsų rajone, tiek Lietuvoje neretai pasikalbame su savo pedagoge. Iš tiesų, daug kas prancūzų kalbą nuvertina, dėl to be galo gaila“, – sakė M. Laukytė. K. Duršaitės teigimu, atėjus metui, kai reikia pasirinkti kalbą, tėvai dažniausiai vaikus nukreipia mokytis rusų kalbos, mat patys jos mokėsi ir tiki, kad šalyje esant nemažam skaičiui rusakalbių, jos prireiks labiau negu prancūzų. „Mano manymu, dėmesį reiktų sutelkti į Europos Sąjungos kalbas. Prancūzų kalba yra viena tų, kuriomis kalba didžiulė dalis pasaulio gyventojų, – teigė Kamilė. – O rusiškai gali išmokyti tėvai, filmai ir laidos. Aš niekada jos nesimokiau, tačiau kai kalba rusiškai, kontekstą suprantu.“ Abi merginos prancūzų kalbos subtilybių mokosi nuo šeštos klasės. Kamilei pavyzdžiu tapo jos krikšto mama, kuri tuo metu dirbo mokslų daktare Prancūzijoje. Monikai prancūzų kalba tiesiog pasirodė įdomi, įspūdį paliko ir šios kalbos mokytoja A. Razmienė. „Rimtai šios kalbos mokytis pradėjome tik po trejeto metų – tuomet apėmė tikrasis susižavėjimas ja. O kai pasidaro įdomu, mokytis tampa lengva“, – kalbėjo M. Laukytė. Praėjusių metų rudenį merginos įgyvendino ir savo svajonę – nuvyko į Paryžių. Visą vasarą dirbusios ir taupiusios pinigus, Prancūzijos sostinėje kretingiškės praleido savaitę. „Lankėme muziejus, vaikščiojome Paryžiaus gatvėmis, – viena per kitą pasakojo gimnazistės. – Ne kartą pasiklydome, tuomet tekdavo kreiptis pagalbos į vietinius praeivius. Žinoma, iš pradžių buvo sunku suprasti, ką greitakalbe išberia prancūzas, tačiau po truputį apsipratome.“ Anot Kamilės, nors iš pažiūros paryžiečiai nespinduliuoja draugiškumu, netgi gali pasirodyti rūstūs, tačiau vos prabilus į juos prancūziškai, paprašius pagalbos, veidus iškart nutvieksdavo šypsena. „Prancūzų kultūra – lyg moteris raudonomis lūpomis, garbanotais plaukais, solidi ir elegantiška. Ne be reikalo viduramžiais prancūzų kalba buvo elito kalba. Žmonės norėjo ja kalbėti“, – sakė Kamilė, kaip ir Monika prancūzų kalbą įtraukusi į galimų studijų krypčių sąrašą. --- Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurso sumanytojas – poetas Justinas Marcinkevičius. Konkursas vyksta trimis etapais: mokyklose, rajonuose ir miestuose, galiausiai – šalyje. Į šį etapą pakviečiami geriausi Lietuvos jaunieji poetai, prozininkai, publicistai ir eseistai, kalbininkai, grožinės literatūros vertėjai, tautosakininkai, literatūros kritikai. Konkursą organizuoja Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras, tapti jo laureatu ar prizininku – ne tik garbė mokiniui, jam pridedama ir papildomų balų stojant į aukštąją mokyklą. Finalinis 48-ojo konkurso etapas vyko Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje. Konkurso Publicistikos ir eseistikos sekcijoje Kretingai atstovavo dar dvi Pranciškonų gimnazijos mokinės – Eglė Dirmeitytė (mokytoja Laima Gadeikytė) ir Ugnė Sungailaitė (mokyt. Daiva Ataitė).
|
|
