Grėsmė ne tik ūkiui, bet ir šalies ekonomikai

Į redakciją paskambinusi, bet savo vardo viešinti nepanorusi kretingiškė piktinosi naująja tvarka, kuri dėl Lietuvoje vis dar užregistruojamų afrikinio kiaulių maro (AKM) židinių laukinėje faunoje, primesta kiaules auginantiems ūkininkams.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pateikia keletą galimų būdų aptverti kiaulių laikymo vietą. Paprasčiausiu atveju galima aptverti įėjimus į tvartą ir mėšlo šalinimo iš tvarto vietą.

„Norėčiau sulaukti paaiškinimo, kodėl Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taip skriaudžia mažų kiaulių ūkių savininkus, reikalaudama apsitverti tvartus tvora, kad būtų išvengta sąlyčio su laukiniais gyvūnais. Juk į tokius ūkinius pastatus, kur žmonės laiko vos po 2–3 kiaules, dažniausiai niekas kitas be šeimininkų ir neužsuka. Gal verčiau reiktų užtverti miškus, kad jokia lapė ar koks kitas žvėris į kaimą neužklystų?“ – piktinosi moteris.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjo Pauliaus Bušausko teigimu, pagrindinis visų taikomų prevencijos priemonių tikslas – užtikrinti, kad AKM neužsikrėstų ir nesirgtų naminės kiaulės.

„Kiekvieno ligos židinio fiksavimas naminių kiaulių laikymo vietoje lemia ekonomines sankcijas ir prekybos apribojimus ne tik pačiam ūkiui, bet ir visai šaliai. Todėl griežtos prevencinės priemonės yra būtinos“, – įsitikinęs P. Bušauskas. Anot specialisto, 2014–2015 m. AKM protrūkių kiaulių laikymo vietose analizė parodė, kad visų mažuose ūkiuose, kur buvo laikoma iki 10 kiaulių, kilusių ligos protrūkių priežastimi buvo savininkų aplaidumas, nesilaikant biologinio saugumo reikalavimų: šeriant termiškai neapdorotais pašarais, kiaules laikant lauke arba tvartuose taip, kad nebuvo galimybės išvengti kiaulių kontakto su laukine fauna, pavyzdžiui, šernais.

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Antano Baužos teigimu, pernai Lietuvoje buvo užregistruota 111 atvejų, kai maru sirgo šernai.

„Viename ūkyje Trakų rajone diagnozavus ligą kiaules teko paskersti ir visiems šio ūkio kaimynams 3 kilometrų spinduliu. Šioje teritorijoje mažiausiai metus laiko yra uždrausta auginti kiaules. Taigi finansiniai nuostoliai ūkininkams nepamatuojamai didesni negu tvoros įrengimas“, – teigė P. Bušauskas.

Numatytos tvoros – fizinio barjero – tikslas yra apsaugoti laukinės faunos ir pašalinių asmenų patekimą į kiaulių laikymo vietas. Tvora turi būti įrengta taip, kad į kiaulių laikymo vietos teritoriją negalėtų nekontroliuojamai patekti pašaliniai asmenys, transporto priemonės, laukiniai, bešeimininkiai ir neprižiūrimi gyvūnai.

Kaip laikomasi biosaugos reikalavimų,10 kiaulių deklaravusius ir mažesnius ūkius turinčius ūkininkus įpareigoti patikrinti seniūnijų žemės ūkio specialistai.

• Rašyti komentarą (4)