Kretingiškiai gali tikėtis žalos atlyginimo

Vakar Kretingos rajono savivaldybėje išvien su bendrovės „Kretingos vandenys“ bei Kretingos maisto ir veterinarijos tarnybos atstovais apsvarsčius Guobų akligatvio gyventojų – Tomo ir Eriko Jurgučių bei Artūro Gimbuto – skundą dėl nekokybiško vandens tiekimo, prieita išvados, jog gyventojai gali siekti žalos atlyginimo.

Guobų akligatvio gyventojai (antras ir trečias iš kairės) Tomas Jurgutis ir Erikas Jurgutis siekia kompensacijos už bendrovės „Kretingos vandenys“ tiektą nekokybišką vandenį.

Patyrė moralinę ir neturtinę žalą

Guobų aklg. gyventojai skunde Valstybinei vartotojų teisių tarnybai, kurio kopijas pateikė ir bendrovei „Kretingos vandenys“, Savivaldybės vadovams bei rajono tarybai, rašė, jog jie dar pernai rugsėjį prašė skubiai spręsti problemą dėl nekokybiško vandens ir kompensuoti už jį, nes be moralinės žalos, dar patiriantys ir materialinių nuostolių: kas savaitę–dvi keičiantys vandens filtrus ir maistui perkantys geriamąjį vandenį.

„Pernai lapkritį gavome Kretingos rajono savivaldybės tarybos kontrolės raštą, iš kurio supratome, kad atsakingos institucijos ieškojo kaltų asmenų, bet tiesiogiai nesprendė gyventojams rūpimo klausimo – dėl kokių priežasčių uodo trūklio lervos pateko į geriamojo vandens rezervuarus. Atsakingai tvirtiname, kad kovo 9-ąją (prieš pateikiant skundą, – red. pastaba) bendrovės „Kretingos vandenys“ tiekiamo vandens kokybė nepagerėjo. Pastebėta, kad negyvų ir gyvų uodo lervų kiekis gerokai padidėjo po žiemos sezono“, – rašoma T. ir E. Jurgučių bei A. Gimbuto pateiktame skunde.

Anot jų, Guobų aklg. gyventojai jaučiasi moraliai sužlugdyti, nes atsakingos institucijos nesiėmė reikiamų veiksmų ir nesprendė problemos iš esmės, tik – paviršutiniškai, todėl svarsto galimybę samdyti teisininkus ir kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

„Gyventojams ne tas pats, kokį vandenį geria“, – patikino rašto autoriai ir tą patį tvirtino vakar į posėdį susirinkusiems Savivaldybės vadovams bei bendrovės „Kretingos vandenys“ vadovui Gediminui Valinevičiui.

Kada pasakys – lervų nebėra?

Kretingos rajono meras Juozas Mažeika nesutiko su teiginiu, jog problema buvo spręsta tik paviršutiniškai: anot jo, nuo pernai birželio, kai Kretingos miesto geriamojo vandens tinkluose buvo aptikta uodo trūklio lervų, buvo imtasi visų įmanomų priemonių. Tačiau ligi šiol visiškai išvalyti vandens vis dar nepavyko.

Meras patikino, jog dėl šios problemos buvo sudaryta speciali darbo grupė, vadovaujama Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Povilo Černeckio, kuri kas savaitę rinkdavosi aptarti kintančią situaciją ir spręsti, kaip miesto geriamajame vandenyje išnaikinti bestuburius.

P. Černeckis paeiliui išvardijo, kokius darbus atliko bendrovė „Kretingos vandenys“: svarbiausi iš jų – dukart atlikta magistralinių tinklų dezinfekcija ir praplovimas, dezinfekuotos vandenvietės, pagrindinėje trasoje nuo vandenvietės ligi Savanorių gatvės trasa išvalyta mechaniškai – buvo išsemta 200 l nuosėdų.

Jį papildė G. Valinevičius, patikindamas, jog atliekant žiedinį miesto vandentiekio trasų plovimą, buvo praplautos ir šalia magistralinių tinklų esančios gatvės, kurių bendras ilgis – 75 km.

Dabar devyniuose miesto tinklų taškuose, tarp jų – ir Guobų akligatvyje, įrengti kontroliniai filtrai, į kuriuos vis dar pakliūva nežymus kiekis lervų: 1 lerva – į 20–30 kub. m vandens.

„Tačiau problema turi būti išspręsta taip, kad geriamajame vandenyje nebeliktų nė vienos lervos. Kada gyventojams galėsime pasakyti, kad viskas – lervų nebėra?“ – klausė meras.

Vanduo sveikas, bet nekokybiškas

G. Valinevičius patikino, jog balandžio 9-ąją bus pradėtas trečiasis dezinfekavimo ir vamzdynų plovimo etapas. „Gegužę stebėsime, tada jau ir tikimės pasakyti. Bet jeigu lervų dar bus, teks dezinfekuoti ketvirtąsyk. Labai gaila, kad nėra jokių specialių priemonių, kuriomis galima būtų išnaikinti bestuburius. Visose ES šalyse priemonės tos pačios – natrio hipochloritas“, – tvirtino „Kretingos vandenų“ vadovas.

E. Jurgučiui tiesiai šviesiai paklausus, pro kur gi lervos pateko į kretingiškių vandenį, G. Valinevičius neslėpė – į rezervuarus pro ventiliacijos sistemą ir perpylimo liniją. Tačiau patikino, jog yra pakeisti liukai, o po jų atidarymo vanduo išleidžiamas iš rezervuarų.

Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė Regina Slušnienė tvirtino, jog vandens mėginiai buvo siunčiami tirti į Nacionalinį maisto ir veterinarijos tarnybos rizikos vertinimo institutą. Nustatyta, jog mikrobiologinės taršos kretingiškių vandenyje nėra, tačiau dėl chloravimo vanduo neatitiko juslinių – kvapo, skonio, spalvos – reikalavimų. Todėl lapkričio 13-ąją tinklų dezinfekavimas chloru buvo nutrauktas.

„Nustatyta, kad uodo trūklio lervos nėra pavojingos žmogaus sveikatai: jos neparazituoja žmogaus organizme ir neplatina ligų. Vanduo yra sveikas, tik nekokybiškas“, – reziumavo R. Slušnienė.

Ligi galo sieks tikslo

E. Jurgutis neslėpė, jog gyventojams dėl lervų vandenyje išsivystė fobijos: „Vaikai jau bijo gerti vandenį iš krano, tenka pilti į 5 litrų talpas, kaip įpratę matyti pirktą vandenį“.

Darbo partijos Kretingos skyriaus pirmininkas Vytautas Ročys pastebėjo, kad naujakuriai gyventojai baiminasi besijungti prie bendrų vandentiekio tinklų. „Kiek prisipirko filtrų, kiek vandens prisitempė iš prekybos tinklų, – kas atlygins nuostolius?“ – klausė jis.

G. Valinevičiui atsiprašius gyventojų už patirtus nepatogumus, visgi teko sutikti, jog gyventojai patyrė žalą dėl nekokybiško vandens, kuri privalo būti sprendžiama ginčų nagrinėjimo tvarka. T. Jurgutis „Pajūrio naujienas“ patikino, jog jie savo tikslo sieks ligi galo.

---

„Burtininko lazdele mostelėjus, gyventojų fobijos dėl kirmėlėto vandens neišnyks: jos išnyks tada, kai žmonės žinos, jog vanduo yra kokybiškas. Lietuvoje besikeičiant klimato sąlygoms, vyksta ir neigiamų pokyčių – tam turime būti pasirengę. Patyrėme skaudžią pamoką, tik labai gaila, kad tai atsitiko mūsų savivaldybės vandenvietėje“, – tvirtino meras Juozas Mažeika.

• Rašyti komentarą (21)