|
|
|
Kontroliuoja geriamąjį vandenį
Kretingos rajone yra 43 vandenvietės, iš kurių geriamąjį vandenį 31,4 tūkst., arba 78 proc., Kretingos rajono gyventojų centralizuotai tiekia vienas tiekėjas – bendrovė „Kretingos vandenys“, o 22 proc. gyventojų geriamuoju vandeniu apsirūpina iš individualių šulinių. Didžiausia yra Kretingos miesto vandenvietė, 2015 m. duomenimis, turėjusi 19,5 tūkst. vartotojų. Per parą kretingiškiams yra tiekiama apie 2 tūkst. kub. m geriamojo vandens. Kitos 42 vandenvietės per parą vidutiniškai tiekia 1,4 tūkst. kub. m vandens, kurį suvartoja 11,8 tūkst. gyventojų. Keturios vandenvietės – Salantų, Vydmantų, Kūlupėnų ir Darbėnų – per parą tiekia nuo 100 iki 200 kub. m geriamojo vandens, visos kitos – mažiau negu 100 kub.m. Pasak Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiosios specialistės Reginos Slušnienės, pernai miesto vandentiekio tinkluose aptikus uodo trūklio lervas, pagal sudarytą biologinės taršos priemonių planą, dukart buvo dezinfekuotos ir praplautos miesto vandens trasos, vandens rezervuarai išvalyti ir praplauti taip pat dukart. Buvo pakeisti rezervuarų dangčiai, įrengti atbuliniai vožtuvai ant vandens persipylimo linijos, praplauti skirstomieji tinklai, vandenį išleidžiant per hidrantus. Specialistės žodžiais, jų tarnyba vykdo geriamojo vandens programinę priežiūrą periodiškai visose rajono vandenvietėse. Pernai tikrinimų metų daugiausiai pažeidimų nustatyta dėl to, kad vanduo neatitinka higienos normų dėl saugos ir kokybės. Vandenviečių vanduo labiausiai yra užterštas fluoru. Leidžiamas fluorido kiekis – 1,5 mg/l – buvo viršytas net 28 vandenvietėse. „Fluoras nepakeičia nei vandens spalvos, nei kvapo ar skonio, tačiau yra toksinis rodiklis, – didesnis šios medžiagos kiekis gali sukelti dantų ar kaulų fluorozę. Vandenį, kuriame fluoridai viršija leidžiamą kiekį, vartoja 5,7 tūkst. Kretingos rajono gyventojų; padidėjęs fluoridų kiekis nustatytas Pryšmančių, Kurmaičių, Kašučių, Laukžemės ir Budrių gyvenvietės“, – teigė specialistė. Geležis leidžiamą kiekį viršijo 26 rajono vandenvietėse, o mieste laikinai padidėjo dėl vykdomų vandentiekio plovimo darbų. Amonis leidžiamus kiekius viršijo 13 vandenviečių, mangano kiekis padidėjęs 5 vandenvietėse. „Padidėjusi geležies, amonio, mangano koncentracija pablogina vandens spalvą, skonį bei kvapą, tačiau tiesiai nesiejami su kenksmingu poveikiu sveikatai“, – patikino R. Slušnienė. Mikrobiologiniai rodikliai visose vandenvietėse atitiko reikalavimus. Patikrinimų metu buvo nustatyta pažeidimų vandenvietėse: Dupulčių ir Kalniškių vandenvietėse nesutvarkyta apsaugos zona, Leliūnų, Kalniškių ir Padvarių vandenvietėse nustatyta nenaudojamų gręžinių konservavimo taisyklių pažeidimai, Salantų vandenvietėje – nepakankamas ventiliacijos angų tinklelio tankumas. „Daugelyje vandenviečių vanduo tiekiamas bebokšte sistema tiesiai iš gręžinių. Tačiau dar veikiantys bokštai seni, iš išorės aprūdiję – tokie Plokščių, Senosios Įpilties, Kluonalių vandens bokštai. Pereinant prie bebokštės vandens tiekimo sistemos, nebenaudojami bokštai dažnai paliekami apsaugos zonoje dar nelikviduoti“, – apie pažeidimus kalbėjo R. Slušnienė. Anot R. Slušnienės, bendrovei „Kretingos vandenys“ yra nurodyta pašalinti nebenaudojamus vandens bokštus iš apsaugos zonos ir imtis priemonių, užtikrinančių gyventojų aprūpinimą saugiu ir kokybišku vandeniu visose vandenvietėse. Taip pat, vis dar neįveikus uodo trūklio lervų miesto vandenvietėje, jų tarnybai pateikti numatomų vykdyti priemonių planą ir su juo supažindinti visuomenę.
|
|
